Technologijų ir konsultacijų įmonės „Gartner“ duomenimis, debesijos paslaugomis kiekvienais metais naudojasi apie 94 proc. technologijų naudotojų ir šis skaičius toliau auga.
Nors ši technologinė galimybė mums yra tapusi neatsiejama kasdienybės dalimi, Mantas Užupis, „Tele2“ IT saugumo ekspertas, primena dažniausiai pasitaikančias vartotojų klaidas, kurias padarius duomenų saugumui iškyla grėsmė.
„Žmonėms perkeliant vis daugiau svarbios ir jautrios informacijos į debesijos saugyklas, didėja duomenų pažeidimų ir jų nutekėjimo rizika. Skaičiuojama, kad net 99 proc. debesijos saugumo nesėkmių ištinka dėl to, kad naudotojai nemoka tinkamai apsaugoti šios platformos“, – sako M. Užupis.
Debesijas patogu naudoti
Terminas „debesija“ technologijų sektoriuje nėra naujas. Paprastai tariant, „debesija“ yra interneto serveris, kuriame galima saugoti įvairius asmeninius duomenis. Jei internetą įsivaizduotumėte kaip virtualią erdvę, kuri jungia naudotojus iš viso pasaulio, ši erdvė būtų panaši į virtualų debesį, kuriame vartotojai kasdien dalijasi įvairia informacija.
Konfidencialius ar jautrius duomenis debesijoje saugoti patogu dėl to, kad visi duomenys kaupiami vienoje vietoje, jie automatiškai išsaugomi ir lengvai pasiekiami. Priklausomai nuo to, ar saugote asmeninius failus, ar debesija naudojatės darbo reikalais, ten saugomus duomenis galite pasiekti iš bet kurio savo įrenginio, pavyzdžiui, kompiuterio arba telefono.
Debesijos serverius prižiūri įvairios kompiuterines paslaugas teikiančios įmonės. Populiariausi debesijos saugyklų tiekėjai yra didieji technologijų rinkos žaidėjai „Amazon“, „Apple“, „Google“ bei „Microsoft“, kurie siūlo išbandyti jų sukurtas debesijos platformas. Populiariausios iš jų yra „Amazon Drive“, „Apple iCloud“, „Google Drive“ bei „Microsoft OneDrive“.
Atsiranda naujos saugumo spragos
Kaip teigia M. Užupis, viskas, kas tampa populiaru skaitmeniniame pasaulyje, neišvengiamai tampa kibernetinių įsilaužėlių taikiniu. Taip yra ir su debesijos platformomis. Bandydami pasiekti debesijos duomenis, kibernetiniai įsilaužėliai suplanuoja įsilaužimus. Tai reiškia, kad kibernetiniai įsilaužėliai bando pasiekti duomenis naudodami kenkėjiškas programas. Taip pat jie leidžia apgaulingus elektroninius laiškus su kenkėjiškomis nuorodomis, kurias paspaudus vėliau nesunkiai nutekinami visi jūsų duomenys.
Dažnai kibernetiniai nusikaltėliai pasitelkia DDoS debesijos duomenų nutekinimo būdą. Ši kenkėjiška sistema užtvindo jūsų kompiuterį dideliu duomenų kiekiu, tuomet sulėtina kompiuterio darbą ir pažeidžia debesijos saugumą.
Dažnai kibernetiniai nusikaltėliai kėsinasi ir į įmonėse saugomus konfidencialius duomenis. Vadinasi, bando pasiekti klientų pokalbius, darbo sutartis, išrašytas sąskaitas, darbuotojų asmeninius duomenis. Jeigu šiuos duomenis pasiekti pavyksta, jie nukeliauja į tamsųjį žiniatinklį, kuriame yra parduodami.
Tinkama apsauga padės išvengti duomenų nutekinimo
Pirmiausia, užtikrinkite, kad debesijos duomenys būtų kopijuojami. Tokiu būdu veikia duomenų šifravimas. Tai reiškia, kad turėtumėte pasirinkti tokią debesiją, kuri šifruoja duomenis, kitaip tariant, prireikus juos paslepia. Dažniausiai tai vyksta automatiškai. Žinoma, debesijos serverį pravartu apsaugoti stipriu, ilgu slaptažodžiu, o jei yra galimybė – ir dviguba atpažinimo konfigūracija.
Be to, M. Užupis rekomenduoja išbandyti programas, apsaugančias debesijos duomenis. Tam egzistuoja netgi specialios antivirusinės programos būtent debesijoje saugomiems duomenims. Naujausios iš jų yra „Kaspersky Endpoint Security Cloud 4.0“, „Avira Antivirus for Endpoint“ arba „SecureAPlus“.
