Krašto apsaugos ministerija inicijuoja karių valstybinių pensijų sistemos pokyčius, kuriais siekiama užtikrinti didesnį finansinį saugumą kariams, stiprinti jų motyvaciją likti tarnyboje, išlaikyti patyrusius profesionalus bei garantuoti stabilumą Lietuvos kariuomenės personalo politikoje. Ministerijos duomenimis, vis daugiau patyrusių karių, ypač tarnavusių daugiau nei 20 metų, renkasi nepratęsti profesinės karo tarnybos sutarčių. Kaip vieną iš pagrindinių motyvų jie įvardija ir nepakankamą būsimos pensijos dydį, dėl to renkasi pereiti į civilinę darbo rinką.
„Daugelis NATO valstybių jau yra įdiegusios ženkliai palankesnius modelius, užtikrinančius didesnį pensijų pakeitimo normos lygį. Lietuva negali atsilikti. Jei nesugebėsime užtikrinti deramos pensijos kariams, kurie savo gyvenimą pašventė tarnybai Lietuvai, prarasime patyrusius profesionalus, kuriuos pakeisti yra sudėtinga ir brangu. Lietuva privalo vertinti savo karius ne tik žodžiais, bet ir konkrečiomis, konkurencingomis garantijomis, kaip tai daro mūsų sąjungininkai NATO, tad mūsų tikslas yra sukurti konkurencingą ir teisingą sistemą savo kariams” – pabrėžia Krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė.
Krašto apsaugos ministerijos duomenimis kitose NATO sąjungininkėse, pavyzdžiui Lenkijoje karininkas po 25 metų tarnybos gauna apie 60 proc., o už didesnį stažą – 75 proc. buvusio atlyginimo. Prancūzijoje, Vokietijoje maksimali pensija siekia daugiau nei 70 proc. nuo tarnybinio atlyginimo. Pensijos santykis su gautu darbo užmokesčiu „į rankas“, kitose šalyse taip pat yra kur kas palankesnis nei Lietuvoje.
„Lietuvos karių pensijų sistema sukuria ne tik finansinio nesaugumo jausmą mūsų kariams, bet ir yra gerokai mažiau konkurencinga nei daugelyje NATO šalių. Lietuvoje kariai gauna karių valstybinę pensiją vos 25–30 proc. atlyginimo. Be to, dabartinė sistema neužtikrina pakankamo pensijų dydžio pereinamuoju laikotarpiu iki kol kariai įgyja teisę į valstybinę senatvės „Sodros“ pensiją. Susiduriama ir su nepakankamo indeksavimo problema, kai daugelis anksčiau paskirtų valstybinių pensijų kariams yra reikšmingai nuvertėjusios, o skirtumai tarp anksčiau ir dabar skiriamų pensijų vis labiau didėja“ – teigia krašto apsaugos viceministras Karolis Aleksa.
Šiuo metu Krašto apsaugos ministerija analizuoja gerąsias NATO valstybių praktikas ir rengia pasiūlymus Seimui. Tarp galimų svarstomų pokyčių – pensijų pakeitimo normos didinimas už 25 m. tarnybos stažą, ne mažiau kaip 50 proc. buvusio atlyginimo „į rankas“, tinkamas pensijų indeksavimas, visų tarnybinių priedų įtraukimas į pensijos apskaičiavimą, minimalios pensijos „grindų“ ribos nustatymas, sprendimai dėl skirtumų tarp anksčiau ir dabar paskirtų pensijų.
Karių valstybinių pensijų sistemos pertvarkos klausimas yra įgyvendinamas bendradarbiaujant su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Krašto apsaugos ministerija taip pat nuolat konsultuojasi su NATO sąjungininkais, perimdama pažangiausius socialinių garantijų sprendimus.
