Šiandien versle daug dėmesio skiriama logistikai ir ekspedijavimo veiklai, nes be šių būtų neįmanoma organizuoti tiekimo. 2018 m. ir 2019 m. pirmąjį ketvirtį krovinių srautai, kaip pranešė Lietuvos statistikos departamentas, ir toliau augo. Tačiau šioje veikloje neišvengiami ir nuostoliai, tad dažnai analizuojama, kuri iš visame krovinių vežimo procese dalyvaujančių pusių turėtų įvertinti riziką ir, galiausiai, padengti nuostolius.
Dažnai sutartis sudaro daugiau nei dvi šalys
Ekspeditoriai organizuoja pervežimus, o jei bent dalį maršruto įveikia nuosavu transportu, teisinėje praktikoje jie įvardijami kaip atsiskleidę vežėjai. Tarptautinėje transporto biržoje „Cargo.lt“, internete pasiekiamoje adresu https://www.cargo.lt/asp/cargoslist.asp, galima rasti tiek užsakovų, tiek vežėjų, tiek ir ekspeditorių. Taigi dažnu atveju sutartį reikia sudaryti ne tarp dviejų, bet tarp trijų šalių: faktinio vežėjo, ekspeditoriaus ir užsakovo.
Svarbu žinoti, kad veiklai vykdyti ekspeditoriai pasitelkia trečiuosius asmenis. Tokia bendradarbiavimo forma būdingiausia krovinius gabenant jūrų keliais, geležinkelių transportu bei oru. Šiais atvejais ekspeditorių kompanijos dažnai net nenurodomos. Tad iš esmės ekspeditoriai atsakingi už paslaugų, numatytų sutartyje, vykdymą, o ne atsako už patirtus nuostolius apgadinus ar praradus krovinį, kai tai atsitinka ne dėl jų kaltės. Dėmesį reikėtų atkreipti į šiuos svarbius niuansus:
- krovinių ekspedijavimo sutartį būtina sudaryti vienu iš nurodytų būdų – raštu arba elektroniniu būdu;
- neturint krovinio ekspedijavimo sutarties, gali užtekti ekspeditoriaus užpildyto krovinio važtaraščio;
- klientai ekspeditoriams turi išduoti įgaliojimus, būtinus atlikti jų pareigoms.
Taigi ekspeditoriai laikomi vežėjais, jei su siuntėjais sudarydami sutartis prisiėmė atsakomybę už pervežimo paslaugas (įskaitant jų organizavimą, atsiskaitymą už suteiktas gabenimo paslaugas ir kt.).
Ar ekspeditoriai atsakingi už nuostolius?
Vertinant ekspeditoriaus atsakomybę už apgadintą ar prarastą krovinį ir visus kitus nuostolius, reikia įvertinti bendradarbiavimo formą:
- ar asmuo – atsiskleidęs ekspeditorius (jis tiesiogiai atsakingas už savo veiklos pasekmes ir jos metu padarytus nuostolius);
- ar asmuo, sudarydamas sutartį su užsakovu, prisiima vežėjo teises bei pareigas (prisiimant vežėjo statusą, ekspeditoriai tampa atsakingi už ekspedijavimo proceso klaidas bei trečiųjų asmenų bei faktinių vežėjų veiksmus);
- ar asmuo veikia tik kaip operatorius, tarpininkaujantis ir organizuojantis multimodalinius pervežimus (gabenant krovinius šiuo būdu, atsakovai už savo veiksmus atsako pagal iš anksto sudarytas sutartis).
Taigi, apibendrinant, jei sutartys įtvirtinamos formaliai, ekspeditoriai gali atstovauti užsakovus ir jų vardu pasirašyti sutartis. Nustatant materialines atsakomybes, reikia atsižvelgti į ekspedijavimo sutartį ir nustatyti, ar ekspeditorius veikė tinkamai ir ar vykdydamas pervežimus teisėtai pasitelkė trečiuosius asmenis. Jei kyla ginčų, jie sprendžiami tarpusavyje, o nepavykus susitarti – teisiniu būdu.
