Gausios ir ilgai trunkančios menstruacijos moteris dažniausiai atveda į ginekologo kabinetą. Bet ginekologinį paaiškinimą pavyksta rasti ne visada, ir tada ši problema gali nuvesti prie gydytojo hematologo kabineto durų.
Medicinos diagnostikos ir gydymo centro „Hila“ gydytojas hematologas Kazimieras Maneikis sako, kad tokiais atvejais gali būti aptinkami kraujo krešėjimo sutrikimai.
Vidutiniškai maždaug 2 iš 10 moterų patiria gausų ir ilgai trunkantį menstruacinį kraujavimą. Tiesa, kaip pastebi gydytojas, ne visada ieškoma priežasčių arba ryžtamasi kreiptis į gydytojus hematologus.
„Remiantis dabartiniais moksliniais duomenimis, manoma, kad apie 1 iš 100 asmenų gali turėti kraujo krešėjimo sutrikimų, ir daugelis jų apie tai nežino“, – pažymi kraujo krešėjimo ligų diagnostikoje ir gydyme besispecializuojantis hematologas K. Maneikis. Pasak specialisto, dalis kraujo krešumo sutrikimų yra lengvi ir sunkiau pastebimi, žmogus gali nugyventi ilgus metus neįtardamas, kodėl ilgiau gija žaizdos ar dažniau bei gausiau kraujuojama. Kai kurie krešėjimo sutrikimai išryškėja tik vadinamųjų hemostatinių iššūkių (traumų, odontologinių procedūrų, operacijų) metu. Pavojingesni, sudėtingesni sutrikimai pasitaiko rečiau, apie juos gali išduoti įvairūs simptomai nuo dažno kraujavimo iš gleivinių (nosies, dantenų, virškinamojo trakto ar lytinių takų) iki kraujavimo į audinius (mėlynių odoje, kraujavimo į sąnarius, vidaus organus). Nustačius tikslią diagnozę galimas aiškesnis rizikos prognozavimas ir individualizuoto gydymo plano sudarymas.
Kodėl svarbu įvertinti kiekvieną simptomą?
Neretai su gausiomis menstruacijomis susiduriančios moterys yra įsitikinusios, kad tai – paveldima, ir nieko negalima pakeisti. Nors šioje nuostatoje yra dalis tiesos, vis dėlto kreiptis į specialistus – būtina. „Krešėjimo sutrikimai neretai yra paveldimi. Tai reiškia, kad panašiai gausų menstruacinį kraujavimą, galimai, patyrė ir sesuo, ir mama, ir močiutė, ir kitos šeimos moterys. Tokiose šeimose tai gali būti vertinama kaip įgimtas ir nepakeičiamas dalykas, o kartais netgi manoma, kad tai yra normalu“, – pasakoja gydytojas K. Maneikis.
Kokios menstruacijos yra laikomos gausiomis?
Kai moteris kamuoja gausios ir ilgai besitęsiančios menstruacijos, visų pirma reikėtų kreiptis į ginekologą. Jei atlikus tyrimus priežasčių nerandama, rekomenduojama pasikonsultuoti su hematologu-hemostaziologu.
Pasak gydytojo K. Maneikio, gausus, daugiau nei 7 dienas trunkantis menstruacinis kraujavimas, didelių kraujo krešulių pasišalinimas, dažnesnis nei kas 2 valandas higieninių priemonių keitimas ar kelių priemonių dėvėjimas vienu metu, dėl menstruacijų sutrikdyta miego kokybė ar kasdienė rutina gali išduoti kraujo krešumo problemas.
Taip pat į šį signalą svarbu atkreipti dėmesį ir moterų šeimos gydytojams – viena iš dažniausių vaisingo amžiaus moterų anemijos priežasčių yra būtent gausus menstruacinis kraujavimas, išsekinantis organizmo resursus. „Anemija gali išsivystyti dėl įvairių priežasčių ir gausus menstruacinis kraujavimas neretai yra anemijos ir geležies stokos priežastis. Tad, nustačius anemiją vaisingo amžiaus moterims svarbu įsitikinti, ar nėra gausaus kraujo netekimo ir ar nėra išsivysčiusi tam tikrų mitybinių medžiagų stoka“, – pabrėžia gydytojas.
Praleidus gausų menstruacijų kraujavimą, anemijos gydymo efektas bus tik laikinas. Siekiant ilgalaikio efekto, svarbu pasirūpinti, kad per menstruacijas netenkamas kraujo tūris būtų sumažintas iki normalaus. Būklei atstatyti neretai skiriami geležies preparatai, kuriuos gali tekti vartoti keletą mėnesių.
Kaip išvengti kraujo krešumo problemų?
„Kraujo krešulių susidarymo rizikos veiksniai klasifikuojami į koreguojamus ir nekoreguojamus (dėl amžiaus, paveldimumo veiksnių). Pirmiausia, ką kiekvienas galime padaryti, tai vengti koreguojamų rizikos veiksnių: viršsvorio ir nutukimo, rūkymo, stengtis palaikyti fizinį aktyvumą, kontroliuoti kraujospūdį, vartoti pakankamai skysčių. Kai individuali asmens trombozių rizika padidėjusi, rekomenduojamos papildomos profilaktinės priemonės rizikos situacijų (ilgo skrydžio ir pan.) metu – kompresinių kojinių dėvėjimas ar laikinai gydytojų skirtas kraują skystinantis medikamentas“, – pataria gydytojas.
Jeigu krešėjimo sutrikimas pasireiškia padidėjusiu polinkiu kraujuoti, reikėtų vengti didelės traumų rizikos situacijų ir planuojant intervencijas apie tai informuoti medicinos personalą. Dažniausiai prieš numatomas intervencijas rekomenduojama hematologo-hemostaziologo konsultacija tam, kad būtų sudarytas individualus planas, įvertinant nustatytą krešėjimo sutrikimą ir numatomos procedūros apimtį bei rizikingumą. „Absoliučiai daugumai moterų, kenčiančių dėl gausaus menstruacinio kraujavimo, galima efektyviai padėti, netgi ir tais atvejais, kai specifinio kraujo krešėjimo sutrikimo nustatyti nepavyksta. Svarbu kreiptis į gydytojus ir atlikti tyrimus, kurie gali padėti rasti sprendimus, kad fiziologinis kasmėnesinis kraujavimas nebūtų didžiulė našta, ženkliai neigiamai veikianti gyvenimo kokybę“, – nedvejoti ragina gydytojas.
