Nemaža dalis Lietuvos gyventojų kasdienę įtampą ir stresą bando įveikti vaistais, rūkymu ar alkoholiu, rodo reprezentatyvi „Spinter tyrimų“ atlikta gyventojų apklausa.
Specialistai perspėja, kad tokie trumpalaikiai sprendimai gali turėti ilgalaikių neigiamų pasekmių, todėl ragina pirmenybę teikti sveikesniems streso valdymo būdams.
Tyrimo duomenimis, daugiau nei ketvirtadalis gyventojų – 28 proc. – teigia įtampą patiriantys kasdien, o 38 proc. – bent kartą per savaitę. 17 proc. įtampą patiria kartą per 1–2 savaites, 11 proc. – kartą per mėnesį ar rečiau.
Kad įtampą patiria kasdien, dažniau nurodė moterys ir aukštesnio išsilavinimo respondentai, o įtampą kartą per 1–2 savaites dažniau nurodė patiriantys vyrai.
„Trumpą laiką patiriamas stresas nėra savaime blogas, jis būtinas normaliai organizmo funkcijai palaikyti ir yra neišvengiamas. Problema slypi lėtiniame strese, nuolatinėje įtampoje, kuomet ši būsena tampa kasdienė ir nepastebima. Įvairūs atlikti tyrimai rodo, kad nuolatinė įtampa silpnina imuninę sistemą, didina insulto riziką, tikimybę susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis“, – teigia visuomenės sveikatos ekspertė, technologijų startuolio „Pulsetto“, užsakiusio apklausą, klinikinių tyrimų vadovė Jūratė Jackytė-Kiršė.
Pasak Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto profesorės, gydytojos neurologės dr. Rūtos Mameniškienės, nervų sistema dažniausiai apie žalą perspėja anksčiau, nei išsivysto aiškios ligos. Vienas pirmųjų signalų – pakitęs miegas: tampa sunku užmigti dėl nuolat aktyvių minčių, miegas tampa paviršinis, vargina prabudimai, o ryte vis dar jaučiamas nuovargis.
„Gali pasireikšti ir autonominiai simptomai – širdies plakimas ramybėje, prakaituojantys ar šalti delnai, kaklo ir pečių įtampa, virškinimo nepastovumas. Ilgainiui atsiranda kognityvinių pokyčių: sunkiau susikaupti, blogėja trumpalaikė atmintis, juntamas vadinamasis „smegenų rūkas“, padidėja jautrumas dirgikliams“, – teigia prof. dr. R. Mameniškienė.
Gydytoja neurologė pabrėžia, kad jei bent keletas tokių simptomų tęsiasi ilgiau nei mėnesį, stiprėja, ima veikti darbą ar santykius, atsiranda panikos epizodų ar nuolatinis emocinio išsekimo jausmas, tai ženklas, jog nervų sistema jau pasiekė kritinę būseną ir būtina kreiptis pagalbos.
Įtampai malšinti – rūkalai ir alkoholis
Didelė dalis apklaustųjų – 40 proc. – nurodė įtampą malšinantys geru miegu. 31 proc. tyrimo dalyvių teigė, kad jiems nusiraminti padeda bendravimas su artimaisiais, 29 proc. renkasi sportą, 26 proc. padeda naminių gyvūnų glostymas, o 21 proc. praktikuoja atsipalaidavimo pratimus, pavyzdžiui, kvėpavimo technikas ir meditaciją.
Vis dėlto nemaža dalis lietuvių įtampai malšinti renkasi sveikatai nepalankius sprendimus – 13 proc. nurodė rūkymą, 12 proc. – alkoholį, taip pat 12 proc. pripažino vartojantys raminamuosius vaistus.
Miegą ir kontaktą su gyvūnais kaip kovos su įtampa priemonę dažniau įvardija 26–35 m. amžiaus grupės respondentai bei aukštą išsilavinimą turintys asmenys. Tuo tarpu rūkymą dažniau nurodė vyrai, raminamuosius vaistus – aukštesnio išsilavinimo respondentai.
J. Jackytė-Kiršė pastebi, kad šie skaičiai rodo nerimą keliančią tendenciją – didelė dalis visuomenės, ypač vyrai, vis dar renkasi ne sveikatą stiprinančius, o dar daugiau problemų galinčius sukelti įtampos valdymo metodus.
„Dažnas įtampos malšinimas rūkymu ar alkoholio vartojimu patvirtina, kad vis dar ieškome greitų būdų įveikti įtampą, užuot sprendę jos priežastis. Susirūpinimą kelia ir tai, kad vis dar didelė dalis apklaustųjų griebiasi raminamųjų vaistų. Žmonės per ilgai ignoruoja stresą, įtampą, nerimą, kol tai tampa nebevaldoma be medikamentų pagalbos“, – teigia J. Jackytė-Kiršė.
Ji priduria, kad žalingų įpročių poreikį gali sumažinti keli paprasti kasdieniai gyvensenos pokyčiai. Jaučiantiems nuolatinę įtampą svarbu daugiau laiko skirti pasivaikščiojimui gryname ore, užtikrinti fizinį aktyvumą, nepamiršti reguliariai daryti kvėpavimo pratimų.
Tuo tarpu gydytoja neurologė prof. dr. R. Mameniškienė pastebi, kad įtampos malšinimas alkoholiu, nikotinu ar raminamaisiais veikia greitai, nes šios medžiagos tiesiogiai veikia smegenų neuromediatorių sistemas ir trumpam sumažina nerimą. Tačiau neurologiniu požiūriu tai tėra simptominis slopinimas – ilgainiui smegenys prisitaiko prie dirbtinės stimuliacijos, todėl mažėja natūralus nervų sistemos stabilumas.
„Pavyzdžiui, alkoholis iš pradžių slopina nervų sistemą ir sukelia atsipalaidavimą, bet laikui bėgant didėja bazinis nervų sistemos jautrumas, todėl be jo nerimas gali tapti dar stipresnis. Nikotinas trumpam aktyvina dėmesį ir nuotaiką, tačiau nuolat stimuliuodamas nervų sistemą jis taip pat didina dirglumą ir emocinį nestabilumą, o raminamieji vaistai, ypač benzodiazepinų grupės, gali sukelti pripratimą, atminties bei koncentracijos sutrikimus“, – aiškina prof. dr. R. Mameniškienė.
Ekspertės teigimu, visų šių medžiagų veikimo principas panašus – jos sukuria vadinamąją „skolintą ramybę“. Tai reiškia, kad trumpalaikis palengvėjimas pasiekiamas dirbtinai pakeičiant smegenų cheminę pusiausvyrą, tačiau vėliau tai sukelia priešingą efektą: didėja bazinis nerimas, silpnėja emocijų reguliacija, didėja priklausomybės ir nervų sistemos išsekimo rizika. Susiformuoja uždaras ratas – įtampa, medžiaga, laikinas palengvėjimas ir dar didesnė įtampa – todėl ilgainiui nervų sistemai darosi vis sunkiau savarankiškai atkurti pusiausvyrą.
Dalis renkasi pasyvumą
Tyrimo metu dalis – 4 proc. – apklaustųjų nurodė, kad nieko nedaro siekdami numalšinti įtampą, ir laukia, kol ji praeis savaime. Vis dėlto, kaip pastebi ekspertai, nors tokių asmenų ir nedaug, toks požiūris į stresą bei įtampą taip pat yra žalingas.
„Nuolatinė įtampa ir ilgalaikis nerimas – ypač jei žmogus jų nesprendžia – veikia nervų sistemą ne tik funkciškai, bet ir struktūriškai. Ilgainiui organizmas lieka nuolatiniame „kovok arba bėk“ režime, nes aktyviai veikia streso hormonų sistema, didėja kortizolio ir adrenalino kiekis, išsiderina autonominės nervų sistemos pusiausvyra. Dėl to sutrinka miegas, didėja jautrumas stresui, silpnėja organizmo gebėjimas atsipalaiduoti. Toks ilgalaikis aktyvacijos režimas taip pat veikia smegenis – sustiprėja migdolinio kūno aktyvumas, todėl žmogus tampa jautresnis grėsmei, sunkiau nusiramina, o dėl kortizolio poveikio gali blogėti atmintis, emocijų reguliacija ir sprendimų priėmimas“, – teigia prof. dr. R. Mameniškienė.
Anot jos, ilgainiui išsenka ir autonominė nervų sistema: mažėja širdies ritmo variabilumas, didėja raumenų įtampa, dažnėja galvos skausmai, virškinimo sutrikimai, gali atsirasti panikos epizodai ar nerimo sutrikimai. Nuolatinis stresas taip pat keičia neuromediatorių pusiausvyrą – mažėja serotonino ir GABA aktyvumas, todėl blogėja miegas, didėja dirglumas, mažėja motyvacija, auga depresijos rizika.
„Ilgai trunkanti įtampa sukuria uždarą ratą: nerimas blogina miegą, prastas miegas dar labiau didina nervų sistemos jautrumą, o tai dar labiau stiprina nerimą. Jei ši būsena tęsiasi metus ar ilgiau, didėja ne tik psichikos, bet ir somatinių ligų – širdies ir kraujagyslių, metabolinių ar neurodegeneracinių – rizika, o nervų sistema ilgainiui gali pasiekti perdegimo būseną“, – pabrėžia prof. dr. R. Mameniškienė.
„Pulsetto“ užsakymu reprezentatyvią Lietuvos gyventojų apklausą atliko tyrimų agentūra „Spinter Research“, 2026 metų sausį apklausiusi mažiausiai 1000 gyventojų nuo 18 iki 75 metų.
