Jau pirmąjį spalio dešimtadienį, atliekant pavedimus eurais, banko sistemos ims tikrinti, ar gavėjo vardas, pavardė arba juridinio asmens pavadinimas sutampa su nurodytu sąskaitos numeriu. Nors šia naujove siekiama dar labiau padidinti bankinių pavedimų saugumą ir sumažinti sukčiavimo riziką, ekspertai atkreipia dėmesį, kad sukčiai gali mėginti ją apeiti – vartotojams svarbu nereaguoti į jų siunčiamą informaciją.
„Šiuo metu gana dažni sukčiavimo atvejai, kai klientai yra įtikinami pervesti lėšas patikimiems pardavėjams, paslaugų teikėjams, investicinėms kompanijoms ar netgi jų pačių draugams ir pažįstamiems, bet vietoje tikrų žmonėms „pakišamos“ sukčių sąskaitos“, – sako „Urbo“ banko Pinigų plovimo ir sukčiavimo prevencijos departamento direktorius Petras Gotautas.
Spalio pradžioje Europos bankuose ir finansų įstaigose bus pradėta diegti nauja sistema, kuri, nesutapus pinigų gavėjo vardui ir sąskaitos numeriui, dar prieš atliekant pavedimą automatiškai generuos perspėjimą, kuris taps papildoma apsauga, leidžiančia atpažinti įtartinus pavedimus. „Urbo“ banke ši sistema bus pradėta diegti spalio 5 d., o visiškai pilnai veiks nuo spalio 9 d.
E. laiškai, SMS ar žinutės – bandymai sukčiauti
P. Gotautas atkreipia dėmesį, kad visi perspėjimai apie neatitikimus bus rodomi tik internetinės bankininkystės ar banko mobiliosios programėlės aplinkoje, kurioje pats klientas atliks pavedimą.
„Kaip ir iki šiol, bankai nesiųs jokių SMS, el. laiškų ar susirašinėjimo programėlių žinučių su prašymu patikslinti mokėjimo duomenis. Gavus tokį laišką ar žinutę, galima praktiškai neabejoti, kad tai yra bandymas sukčiauti. Tokiais atvejais svarbiausia nespausti ant atsiųstų nuorodų, jokiu būdu nesuvedinėti asmens duomenų ir neteikti papildomos informacijos“, – įspėja bankininkystės saugumo ekspertas.
Naujovė – visoje mokėjimų eurais erdvėje
Pavedimų sistemos naujovė, dar vadinama gavėjo duomenų patikrinimu (angl. Verification of Payee, VoP), bus įgyvendinta visoje mokėjimų eurais erdvėje (angl. Single Euro Payments Area – SEPA), išskyrus Juodkalniją, Kosovą, Andorą, Monaką, San Mariną ir Vatikaną, kuriose šis reikalavimas įsigalios nuo 2027 m. liepos mėnesio. Kitaip tariant, tai yra naujas didžiosios euro zonos dalies standartas, siekiant padidinti saugumą ir sumažinti sukčiavimo riziką.
„Dabar – prieš įsigaliojant minėtam pakeitimui – tikrinamas tik tarptautinis banko sąskaitos numeris (angl. International Bank Account Number – IBAN). Visi mokėjimų eurais nurodymai vykdomi, jei siuntėjo įvestas sąskaitos numeris sutampa su gavėjo sąskaitos numeriu jo finansų įstaigoje, nepriklausomai nuo to, koks yra tikrasis lėšų gavėjo vardas, pavardė ar juridinio asmens pavadinimas“, – pasakoja „Urbo“ banko ekspertas.
Pasak jo, pradėjus veikti naujajam funkcionalumui, klientai bus papildomai informuoti, kai jų nurodyti lėšų gavėjų vardai ar pavadinimai nesutaps su tikraisiais lėšų gavėjų rekvizitais.
„Sulaukęs perspėjimo, žmogus turės galimybę patikslinti duomenis, kritiškiau įvertinti vykdomą ir lengviau atpažinti įtartiną operaciją bei taip apsaugoti savo pinigus“, – pabrėžia saugumo specialistas.
Klientams papildomų rūpesčių nesukels
Dėl naujųjų pakeitimų klientams jokių papildomų veiksmų atlikti nereikės, nes patikra veiks automatiškai, naudojant API sąsajas tarp finansų įstaigų ir lėšų gavėjo patikros (VoP) sistemos. Duomenų atitikimas bus patikrintas vos per kelias sekundes, internetinės bankininkystės sistemoje ar banko programėlėje suvedus mokėjimo nurodymo duomenis.
„Kadangi VoP yra papildomas veiksmas lėšų pavedimo vykdymo procese, techniškai operacijos greitis gali šiek tiek sulėtėti, tačiau tai truks vos sekundę ar kelias – žmogus dėl to jokių nepatogumų nepatirs“, – sako banko atstovas.
Jis priduria, kad, taupant laiką ir mažinant galimų perspėjimų skaičių, verta atnaujinti išsaugotus mokėjimų šablonus, įsitikinti, kad juose nurodyti tikslūs rekvizitai, o prireikus – juos patikslinti. Pasak P. Gotauto, tai ypač aktualu įmonėms, kurios dažnai naudoja trumpinius ar prekės ženklų pavadinimus vietoje oficialaus juridinio asmens pavadinimo.
„Urbo“ banko atstovas priduria, kad panašių technologinių inovacijų, priemonių ir veiksmų, didinant klientų lėšų saugumą bei kovą su sukčiavimu, ateityje galima tikėtis ir daugiau.
„Finansų įstaigos nuolat investuoja ir tobulina įvairius sukčiavimo prevencijos sprendimus bei vis glaudžiau bendradarbiauja tarpusavyje, informuodamos viena kitą apie užfiksuotus pinigų plovimo ir sukčiavimo atvejus. Tad ir naujausias pakeitimas yra tik dar vienas, papildomas įrankis, siekiant apsaugoti klientų pinigus“, – pabrėžia „Urbo“ Pinigų plovimo ir sukčiavimo prevencijos departamento direktorius P. Gotautas.
