Nors kepenys yra savaime atsinaujinantis organas, būtent kepenų ligos kasmet nusineša apie 2 milijonus gyvybių pasaulyje. Alkoholis, riebus maistas, neracionalus vaistų vartojimas, įvairūs sveikatos sutrikimai neretai priverčia sveikas kepenis dirbti sunkiau filtruojant kraują ir toksinus, todėl kepenų pažeidimai sunkėja, o organizmas pamažu nuodijamas.
Sveikatos priežiūros tinklo „Antėja“ laboratorinės medicinos gydytoja Eglė Marciuškienė pasakoja, kaip išsivysto kepenų ligos ir kaip jas pastebėti kuo anksčiau, kol yra galimybė pasveikti.
Turi – daugybė, tačiau apie tai žino mažai
Kepenys atlieka daugiau kaip 500 sudėtingų, tačiau žmogui gyvybiškai svarbių funkcijų, todėl jų pažeidimai sveikatai gali atsiliepti itin sunkiai. Vienas dažniausių kepenų pažeidimų yra šio organo suriebėjimas. Nors visuomenėje paplitęs mitas, kad ši būklė kankina tik alkoholio vartojimo sutrikimą turinčius asmenis, visgi kepenys suriebėti gali ne tik nuo svaigalų.
Gydytoja E. Marciuškienė pasakoja, kad sveikose kepenų ląstelėse turi būti mažai riebalų arba jų nebūti visiškai. Vos daugiau nei 5 proc. riebalų, sukauptų kepenų ląstelėse, yra per daug ir jau gali sukelti kepenų suriebėjimą, vadinamą steatoze.
„Steatozė yra pirmoji nealkoholinės suriebėjusių kepenų ligos, kitaip vadinamos su metaboline disfunkcija susijusių suriebėjusių kepenų ligos (MASLD), stadija. Šios stadijos metu kepenų ląstelėse jau kaupiasi riebalai, tačiau uždegimo ar randų dar nėra. Dažnai šioje stadijoje žmogus nejaučia jokių simptomų, todėl tampa labai sunku įtarti, kad turime riebias kepenis. Daugeliui žmonių kepenų suriebėjimas neprogresuoja, o laikantis sveikos mitybos ir reguliaraus fizinio aktyvumo, riebalų perteklių kepenų ląstelėse galima gerokai sumažinti“, – paaiškina specialistė.
Kepenų ligų rizika
Vis dėlto, mokslininkai mano, kad apie 20 proc. lengvą kepenų suriebėjimą turinčių žmonių susirgs nealkoholiniu steatohepatitu – antrąja nealkoholinės suriebėjusių kepenų ligos
stadija. Ši būklė išsivysto, kai riebalų kaupimąsi kepenų ląstelėse taip pat lydi ir uždegiminiai procesai. Statistika rodo, kad šį etapą pasiekia net 5 proc. žmonių visame pasaulyje.
„Uždegimas išsivysto tada, kai kepenys atkuria pažeistus audinius. Kai pastarųjų kiekis padidėja, kepenys ilgainiui gali stengtis labai greitai atstatyti pažeidimus, o uždegimas gali likti tik kaip randas. Pats surandėjusio audinio atsiradimas, medikams geriau žinomas kaip fibrozė, – jau trečioji nealkoholinės suriebėjusių kepenų ligos stadija. Tai reiškia, kad kepenyse ir kraujagyslėse aplink jas formuojasi nuolatinis randinis audinys, kuris išliks visą likusį gyvenimą. Kepenys gali atsinaujinti, tačiau tik tuo atveju, jei jose lieka bent 25 proc. sveikų ląstelių“, – pabrėžia E. Marciuškienė.
Gydytoja pabrėžia, kad šiame etape kepenys vis dar gali funkcionuoti gana gerai, o atsiradusį uždegimą galima gydyti ar netgi pašalinti, taip užkertant kelią ligos progresavimui. Tačiau tam yra būtina ankstyva diagnozė ir savalaikis gydymas. Anot specialistės, kepenų ligų rizika išauga sergant nutukimu, antrojo tipo diabetu, turint širdies ir kraujagyslių ligų, rūkant bei turint kitų žalingų įpročių. Apie prastėjančią kepenų būklę gali signalizuoti didelis nuovargis, svorio mažėjimas, bendras silpnumas.
Laiku pastebėta cirozė – nėra nuosprendis
„Deja, jei laikui bėgant randinis audinys didėja ir pakeičia per daug normalaus kepenų audinio, pažeidžiama ir pati kepenų funkcija. Tai gali sukelti kepenų cirozę – negrįžtamai pasikeitusių kepenų būklę, aukščiausią nealkoholinės suriebėjusių kepenų ligos stadiją. Šiame etape kepenys nustoja tinkamai veikti, pradeda ryškėti geltos simptomai, tokie kaip pageltusi oda bei akių baltymai, pykinimas, silpnumas, odos niežėjimas, bukas skausmas apatinėje dešinėje šonkaulių pusėje“, – sako gydytoja.
Nors kepenų cirozės randų audinį sunku pašalinti, tolesnis progresavimas gali būti sustabdytas, jei laiku panaikinamas kepenis žeidžiantys veiksniai, laikomasi sveikos gyvensenos taisyklių, atsisakoma žalingų įpročių. Anot „Antėja“ gydytojos E. Marciuškienės, labai svarbu, kad su esama kepenų būkle supažindinę specialistai patartų kaip keisti gyvenimo būdą, kad šis kuo mažiau žalotų organizmą.
„Deja, visi kepenų suriebėjimo etapai yra susiję su padidėjusia širdies ir kraujagyslių ligų, tokių kaip širdies infarktas ir insultas, išsivystymo rizika. Sveiko svorio palaikymas, maisto, kuriame yra daug pridėtinio cukraus, apribojimas, sveika ir įvairi mityba, nerūkymas, alkoholio ribojimas ar atsisakymas bei reguliari mankšta – visa tai padės kepenims tinkamai funkcionuoti. Šalia to, gyvenant greitu gyvenimo tempu, mėgaujantis greitu maistu, rūkant ar vartojant alkoholį, patartina prevenciškai atlikti ir išsamius kepenų tyrimus, tiek kraujo, tiek instrumentinius, bent kartą per metus. Kepenų pažeidimą gali parodyti atliekami fermentų (AST, ALT, GGT, šarminės fosfatazės) tyrimai. Kepenų funkcijos sutrikimą parodo albumino ir krešėjimo tyrimai. O fibrozę parodo ELF tyrimas“, – priduria ji.
