Moterų teisių raida Lietuvoje yra sudėtingas ir daugiasluoksnis istorinis procesas, atspindintis politinių, socialinių ir kultūrinių nuostatų kaitą. Nors šiandien Lietuva turi išplėtotą lyčių lygybės teisinę sistemą, istorinis kontekstas rodo, kad šios teisės neatsirado savaime – jos buvo iškovotos įvairiais laikotarpiais. Moterų padėtis nuolat kito.
Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikais moterys galėjo paveldėti turtą, bet jų dalyvavimas viešajame gyvenime buvo ribotas. XIX amžiuje buvo varžomas moterų švietimas, tačiau netrukus pradėjo rastis pirmosios aktyvesnės moterų iniciatyvos. O XX a. pradžioje, atkūrus valstybę, Lietuvoje moterys tapo vienomis pirmųjų Europoje, gavusių balsavimo ir kandidatavimo teisę.
Sovietmečiu deklaruota lygybė ne visuomet reiškė realias galimybes, o po 1990-ųjų lyčių lygybės politika kurta naujai. Šiandien moterų teisių tema tebėra aktuali, o Marijampolė – ne išimtis.
Nors miestas vardą gavo nuo vyrų vienuolių ordino, daugelį jo istorinių sluoksnių kūrė stiprios, savarankiškos ir veržlios moterys. Istorijos pradžioje – grafienė Pranciška Ščiukaitė-Butlerienė, perėmusi Prienų seniūnijos valdymą ir davusi miestui kryptį.
Greta jos – švietimo rėmėja Liudvika Tiškevičienė, tarpukario šviesuolės Jadvyga Babarskienė, rizikavusi savo gyvybe gelbėdama žydus, ir Stasė Maurukienė, tremties istorijos liudytoja, Elena Jackevičaitė, pirmoji tarpukario Lietuvos teismo teisėja, Joana Griniuvienė, versli ir veikli tautos žadintoja, formavusi miesto kultūrinį veidą. Šiuolaikinę istoriją praturtina tokios asmenybės kaip kraštotyrininkė ir švietėja Danutė Vidrinskienė, jautrios poezijos kūrėja Nijolė Miliauskaitė, pasaulinio garso operos solistė Violeta Urmana.
Šie vardai – tik maža dalis moterų, kurių indėlis į Marijampolės tapatybės formavimąsi yra svarbus. Jų palikimas atsispindi miesto gatvėse, namų sienose, išlikusiuose ar neišlikusiuose pastatuose ir vietose, kurios saugo jų gyvenimų istorijas.
Šį moteriškąjį miesto pasakojimą 2025 m. siekia atskleisti VšĮ Marijampolės turizmo ir verslo informacinis centras „SMART Marijampolė“ įgyvendindamas Lietuvos kultūros tarybos ir Marijampolės savivaldybės finansuojamą projektą „Moteriškoji Marijampolė – istorija ir dabartis“.
Projekto idėjos autorė, centro vadovė Ieva Vizgirdienė prisimena, kad mintis apie marijampoliečių moterų – svarbių asmenybių – įamžinimą ir jų veiklos atskleidimą visuomenei kilo iš noro pažvelgti į miestą platesne, įvairesnę istoriją atskleidžiančia perspektyva. Prisiminus tai, kad Marijampolės miesto įkūrėja buvo moteris – grafienė Pranciška-Ščiukaitė Butlerienė, po vyro mirties perėmusi valdyti Prienų seniūniją, kilo noras atrasti ir kitas miestą kūrusias, jį garsinusias ar iš čia kilusias moteris.
Prisiminti jas ne tik kaip žymių vyrų žmonas, tėvų ar brolių palaikytojas, bet kaip savarankiškas asmenybes, derinusias šeimos ir darbo atsakomybes, aktyviai veikusias versle, visuomeniniame gyvenime, moksle ar kūryboje ir savo darbais prisidėjusias prie krašto identiteto formavimo. Atrasti ne tik istorines asmenybes, bet ir šiandien kuriančias moteris, kurių idėjos, veiklos ir iniciatyvos toliau formuoja Marijampolės tapatybę ir jos ateities viziją.
Prie projekto įgyvendinimo prisidėjo istorikai, mokytojai, visuomenininkai, verslininkai, aktyvūs marijampoliečiai. Istorinę asmenybes maršrutui atrinko Marijampolės miesto gidai bei istorijos entuziastai Vaida Juselytė Masaitienė bei Arūnas Kapsevičius, kurie ne tik rinko faktus, bet ir bandė atkurti atmosferą, kurioje tos moterys gyveno: kokią miesto dalį jos vadino sava, kur ėjo, su kuo dirbo, ką paliko ateities kartoms. Šis žvilgsnis padėjo sukurti ne vardų sąrašą, o gyvą, įkvepiantį pasakojimą.
2025 m. rugsėjo mėnesį, minint Tarptautinę turizmo dieną, surengta ekskursija „Moteriškoji Marijampolė: istorija ir dabartis“, kurios metu maršruto bendraautorius Arūnas Kapsevičius vedė dalyvius į vietas, kuriose kadaise skambėjo šių moterų balsai, kur buvo rašomos jų istorijos. Šalia senų miesto pastatų atgimė pasakojimai apie politikes, švietėjas, menininkes, verslininkes ir visuomenininkes – tas, kurios formavo miesto kultūrą, švietimą, visuomeninį gyvenimą ir iki šiol veikia jo tapatybę.
Svarbi projekto dalis – Marijampolės televizijos transliuotas 9 laidų ciklas „Moteriškoji Marijampolė. Istorija ir dabartis“ (https://www.marijampoles.tv/moteriskoji-marijampole/47).
Laidose istorikai ir bendruomenės atstovai dalijosi žiniomis, o šiuolaikinės miestą kuriančios moterys – savo patirtimis, kasdienio darbo užkulisiais ir motyvacija. Pedagogė Vida Mickuvienė, mokytoja Zita Krukonienė, istorikai Arūnas Kapsevičius, Tomas Kukauskas ir Rimvydas Urbonavičius, bibliografė Loreta Skinkienė, Nina Fiodorova, sesuo Jolita ir meno mokyklos mokytoja Daiva Radzevičienė priminė istorines figūras ir jų vaidmenis.
Tuo tarpu dabarties moterys – verslininkė Vilija Banzaitienė, kūrėja Luana Masienė, mokslininkė doc. dr. Raimonda Bogužaitė, politikė Irena Lunskienė, teatro režisierė Milda Mažėtytė-Antanauskienė, darželio mokytoja ir Montesori metodo pradininkė Marijampolėje Rūta Brusokienė, dailininkė Jūratė Preikšienė, sesuo Teofilė ir operos solistė Laura Latvaitytė-Zaman – pasakojo apie šiandienos Marijampolę, kuri taip pat remiasi jų darbu, idėjomis ir kūryba.
Iš beveik penkiasdešimties surinktų istorijų net 29 sugulė į turistinį maršrutą „Moteriškoji Marijampolė: istorija ir dabartis“ tiek interaktyviu, tiek ir spausdintų lankstinukų pavidalu. Maršrutas kviečia keliautojus ne tik skaityti istorijas, bet ir savarankiškai eiti moterų gyvenimo takais – sustoti prie vietų, kur jos kūrė, gyveno, svajojo ar išdrįso keisti savo miestą.
Projektas atskleidė, kad moterų, palikusių ryškų pėdsaką Marijampolėje, yra kur kas daugiau, nei tilpo į pirmąją iniciatyvos dalį. Tai – atvira istorija, kuri bus tęsiama ir pildoma. Moterų balsai šiandien grįžta į miesto pasakojimą, o kartu su jais – ir galimybė naujai pažvelgti į Marijampolę, jos tapatybę ir kultūrinį paveldą.
Projektas finansuotas Lietuvos kultūros tarybos ir Marijampolės savivaldybės lėšomis.
