Iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, kad vertimas yra tiesiog kalbos mokėjimo klausimas. Jei žmogus moka dvi kalbas, kodėl jis negalėtų išversti bet kokio teksto? Tačiau teisėje ši logika neveikia. Būtent todėl teisinius tekstus verčia ne visi vertėjai, net ir labai patyrę.
Priežastys slypi ne kalboje, o atsakomybėje, tikslume ir kontekste.
Teisinė kalba nėra bendrinė kalba
Teisiniai tekstai naudoja kalbą kitaip nei kasdienė komunikacija. Čia kiekvienas žodis turi apibrėžtą reikšmę, o sinonimai dažnai neegzistuoja. Du panašūs terminai gali reikšti visiškai skirtingus dalykus.
Vertėjas negali „parinkti gražesnio varianto“. Jis turi parinkti teisiškai teisingą variantą. Tai reikalauja ne tik kalbos jausmo, bet ir teisinių žinių.
Vertimas keičia pasekmes
Literatūrinis ar marketinginis vertimas gali būti interpretuojamas. Teisinis – ne. Viena netiksli formuluotė gali:
- pakeisti sutarties prasmę,
- sukelti ginčą,
- tapti bylos dalimi,
- arba sukelti realių finansinių pasekmių.
Dėl šios priežasties teisiniai vertimai yra ne kūrybinis, o precizinis darbas.
Skirtingos teisės sistemos
Didelė problema slypi tame, kad teisė nėra universali. Sąvokos, kurios egzistuoja vienoje šalyje, gali neturėti tiesioginio atitikmens kitoje. Vertėjas turi suprasti, ką reiškia terminas originalo teisės sistemoje ir kaip jį perteikti taip, kad jis būtų suprantamas kitos šalies kontekste.
Tai reikalauja patirties, o ne vien žodyno.
Neutralumas ir atsakomybė
Teisiniame vertime vertėjas negali „padėti“ tekstui. Negali sušvelninti formuluotės, negali aiškinti, negali koreguoti. Jis turi perteikti turinį tiksliai taip, kaip jis yra.
Tai psichologiškai sudėtinga, nes net menkiausias interpretavimas jau laikomas klaida. Ne visi vertėjai nori ar gali dirbti tokioje įtampoje.
Kodėl patirtis čia kritinė
Vertėjas, neturintis patirties teisinių tekstų srityje, dažnai daro vieną iš dviejų klaidų:
- per daug supaprastina tekstą,
- arba pažodžiui perkelia struktūras, kurios kitoje kalboje neturi teisinės prasmės.
Patyręs teisinis vertėjas žino, kur būti pažodiniam, o kur – sistemiškai tiksliam. Tai subtilus balansas, kuris ateina tik su praktika.
Dokumentai nėra izoliuoti
Teisiniai tekstai dažniausiai egzistuoja ne po vieną. Sutartys, priedai, sprendimai, nutartys, pažymos. Visi šie dokumentai turi būti nuoseklūs tarpusavyje. Tas pats terminas visur turi būti verčiamas identiškai.
Tai reiškia, kad vertėjas turi mąstyti ne apie vieną tekstą, o apie visą dokumentų visumą.
Kodėl „geras vertėjas“ nebūtinai tinka
Labai geras bendrinės kalbos vertėjas gali būti netinkamas teisiniams tekstams. Ne dėl gebėjimų stokos, o dėl specializacijos. Teisiniai tekstai reikalauja kitokio mąstymo, kitokio darbo tempo ir kitokios atsakomybės.
Todėl profesionalioje aplinkoje teisiniai vertimai dažniausiai patikimi tiems, kurie specializuojasi būtent šioje srityje.
Pasitikėjimo klausimas
Teisinis dokumentas dažnai tampa pagrindu sprendimams. Jį skaito teismai, institucijos, advokatai, notarai. Jei vertimas kelia abejonių, jis praranda vertę.
Būtent todėl ne visi vertėjai imasi tokio darbo. Tai ne prestižo, o atsakomybės klausimas.
Esminė mintis
Teisinius tekstus verčia ne visi vertėjai, nes tai reikalauja daugiau nei kalbos žinių. Reikia teisinio mąstymo, patirties, disciplinos ir gebėjimo dirbti be interpretacijos.
Teisėje žodžiai nėra tik žodžiai. Jie yra sprendimų pagrindas. Ir būtent todėl šioje srityje klaidos kaina visada yra didesnė.
