Neteisėtas vaiko išvežimas ar laikymas – tai situacija, kai vienas iš vaiko tėvų išsiveža vaiką iš įprastinės vaiko gyvenamosios vietos valstybės į kitą valstybę be kito iš vaiko tėvų sutikimo (neteisėtas išvežimas) arba pasilieka užsienio valstybėje ilgesniam laikui negu kitas iš tėvų buvo sutikęs (neteisėtas laikymas).
Tokiu atveju tas iš vaiko tėvų, be kurio sutikimo vaikas buvo išvežtas į užsienio valstybę, turi teisę, vadovaujantis 1980 m. Hagos konvencijos dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų nuostatomis, siekti vaiko, galimai neteisėtai išvežto į užsienio valstybę, grąžinimo į Lietuvą. Paminėtina, kad 1980 m. Hagos konvencija dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų nebetaikoma, kuomet vaikas sulaukia 16 m. amžiaus.
1980 m. Hagos konvencijos dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų 1 str. reglamentuoja šios konvencijos tikslus: 1) užtikrinti, kad neteisėtai į bet kurią Susitariančią valstybę išvežti ir jose laikomi vaikai būtų greitai grąžinami; 2) garantuoti, kad vienos Susitariančios valstybės teisės aktų nustatytos vaiko globos teisės ir teisė matytis su vaiku būtų gerbiamos ir kitose Susitariančiose Valstybėse. Tai reiškia, jog 1980 m. Hagos konvencija dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų yra skirta tarptautiniu mastu apsaugoti vaikus nuo žalingų padarinių, kuriuos sukelia neteisėtas vaikų išvežimas ar laikymas užsienio valstybėse, užtikrinti greitą vaikų sugrąžinimą į nuolatinės gyvenamosios vietos valstybę, taip pat užtikrinti vieno iš vaiko tėvų, gyvenančio kitoje Susitariančioje valstybėje, teisę bendrauti su vaiku.
Vadovaujantis 1980 m. Hagos konvencijos dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų, vaiko išvežimas ar laikymas pripažįstamas neteisėtu, jei:
a) pažeidžiamos globos teisės, suteiktos asmeniui, institucijai ar kitai organizacijai atskirai ar kartu, pagal valstybės, kurioje vaikas nuolat gyveno prieš pat jį išvežant ar laikant, įstatymus;
b) jei išvežimo ar laikymo metu tomis teisėmis buvo kartu ar atskirai naudojamasi arba būtų buvę naudojamasi, jei vaikas nebūtų išvežtas ar laikomas.
Taigi, vadovaujantis 1980 m. Hagos konvencijos dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų nuostatomis, kiekvienas asmuo, teigiantis, kad jo nepilnametis vaikas buvo neteisėtai išvežtas į užsienio valstybę arba yra laikomas joje pažeidžiant asmeniui suteiktas globos teises, numatytas 1980 m. Hagos konvencijos dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų 3 str., turi teisę kreiptis į valstybės, iš kurios buvo išvežtas vaikas, centrinę instituciją, arba valstybės, į kurią yra išvežtas vaikas, centrinę instituciją dėl tarpininkavimo siekiant vaiko grąžinimo, arba kreiptis tiesiogiai į valstybės, į kurią buvo išvežtas vaikas, kompetentingą teismą dėl galimai neteisėtai išvežto vaiko grąžinimo.
Lietuvos Respublikos centrinės institucijos pagal 1980 m. Hagos konvenciją dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų funkcijas vykdo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Kitų valstybių, prisijungusių prie 1980 m. Hagos konvencijos dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų, centrinių institucijų kontaktus galima sužinoti pasinaudojus šia nuoroda –
https://www.hcch.net/en/instruments/conventions/authorities1/?cid=24.
Ką daryti, kad būtų išvengta nesusipratimų?
Svarbu žinoti, jog tais atvejais, kuomet į užsienio valstybę nuolatiniam gyvenimui išvyksta vienas iš vaiko tėvų su vaiku, yra būtina gauti kito iš vaiko tėvų, nevykstančio kartu su vaiku į užsienio valstybę, rašytinį sutikimą dėl vaiko nuolatinio gyvenimo užsienio valstybėje. Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas numato, jog teisę nepilnametį vaiką, kurio nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje, išvežti į užsienio valstybę nuolat gyventi turi tas iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, tik gavęs rašytinį antrojo iš tėvų sutikimą.
Taigi, tuo atveju, jeigu su vaiku nuolatiniam gyvenimui į užsienio valstybę išvyksta tik vienas iš vaiko tėvų, yra būtina:
Kad vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu būtų nustatyta su išvykstančiu vienu iš vaiko tėvų;
Kad kartu su vaiku į užsienio valstybę nevykstantis kitas iš vaiko tėvų duotų rašytinį sutikimą dėl vaiko nuolatinio gyvenimo užsienio valstybėje.
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos informacija
