2023-2027 metais bitininkystės sektoriui numatyta 5,5 mln. Eur finansinės paramos. Kasmet bitininkystės produktų gamybos ir prekybos sąlygoms gerinti, užtikrinti sektoriaus tvarumą ir plėtrą planuojama skirti po 1,1 mln. Eur Europos Sąjungos ir nacionalinių lėšų.
Statistikos departamento duomenimis, 2021 m. pradžioje Lietuvos bitininkai laikė 209,2 tūkst. bičių šeimų. Absoliuti dauguma bitininkų – ūkininkų bei šeimos ūkiai. Vidutiniškai viename Lietuvos bityne buvo laikomos 23 bičių šeimos.
Profesionalių, laikančių daugiau kaip 150 bičių šeimų, ūkių yra mažuma. 2020 m. jų buvo 24 (apie 0,3 proc.). Vidutiniškai toks ūkis turėjo apie 372 bičių šeimų (VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro duomenys).
Užsienio rinkose labiausiai vertinamas ekologiškas arba pagal kokybės sistemas pagamintas medus, tačiau Lietuvoje tokio medaus yra mažai. 2018 m. sertifikuotas ekologiškas medus sudarė tik 1,1 proc., o pagamintas pagal Nacionalinę žemės ūkio ir maisto kokybės sistemą (NKP) – 5,5 proc. viso surinkto medaus kiekio.
Bitininkystės sektorius susiduria su įvairiomis problemomis: žinių ir informacijos apie naujus bitininkavimo metodus trūkumas, bičių ligų plitimas (neišspręstos bičių varozės bei kitų ligų ir kenkėjų plitimo problemos) bei augalų apsaugos produktų naudojimas, kenkiantis bičių populiacijoms. Taip pat nepakankamai panaudojamos natūralios bičių ganyklos, vežiojant bites prie žydinčių augalų, per mažai išnaudojamos galimybės stiprinti bičių šeimas aukštos veislinės vertės bičių motinomis.
Kokia parama numatyta?
Siekiant spręsti šias problemas, gerinti bendrąsias bitininkystės produktų gamybos ir prekybos jais sąlygas, užtikrinti bitininkystės sektoriaus tvarumą ir plėtrą, numatytos 5 intervencinės priemonės ir joms kasmet skiriamos lėšos:
- „Švietimas, mokymas ir techninė parama“ – 200 tūkst. Eur;
- „Bičių šeimų atnaujinimas, bitininkavimo inventoriaus įsigijimas, bičių ligų prevencija“ – 640 tūkst. Eur;
- „Moksliniai tyrimai bitininkystės sektoriuje“ – 100 tūkst. Eur;
- „Bitininkystės sektoriaus ir rinkos stebėsena“ (į šią sektorinę priemonę taip pat įeina bitininkų leidinio parengimas ir išleidimas) – 140 tūkst. Eur;
- „Medaus ir kitų bičių produktų tyrimai“ – 19 656 Eur.
Sektorine parama galės pasinaudoti bitininkų asociacijos, bendradarbiavimo sutartis pasirašiusios bitininkų asociacijos, kooperatyvai, bičių laikytojai, veisliniai bitynai ir kt. (detalus pareiškėjų sąrašas pagal intervencines priemones bus nustatytas nacionalinėse įgyvendinimo taisyklėse).
Nors sektorinės intervencinės priemonės bus pagrindinės, siekiant užsibrėžtų tikslų bitininkystės sektoriuje, jas papildys rizikos valdymo, investicinės kaimo plėtros priemonės bei ekologinės sistemos, kuriomis galės pasinaudoti ir bitininkai.
Siekiant didinti ūkių konkurencingumą, investicijos nukreipiamos bičių ūkių produktyvumui ir sveikatingumui didinti, finansuojant bitininkavimo inventoriaus įsigijimą, didelio produktyvumo, aukštos veislinės vertės, atsparumu bičių ligoms ir kitomis teigiamomis savybėmis pasižyminčių bičių motinų įsigijimą.
Atsižvelgiant į tai, kad didelė dalis bitininkyste užsiimančių asmenų yra mėgėjai, kuriems trūksta informacijos ir žinių apie naujus bitininkavimo metodus, bitininkams sudaromos galimybės investicijas į materialųjį turtą derinti su parama aktualiems mokymams ar žinioms gilinti.
Sektorinę paramą papildo ES parama pagal kaimo plėtros priemones. Bitininkai galės įgyvendinti projektus, finansuojamus pagal investicines paramos verslui priemones, pavyzdžiui, „Labai smulkių ūkių plėtra“, „Smulkių – vidutinių ūkių plėtra”, „Tvarios investicijos į žemės ūkio valdas”, „Investicijos į žemės ūkio valdas”, „Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas”.
Bitininkai skatinami taikyti rizikos valdymo priemones. Jie galės kreiptis ir gauti paramą pagal intervencinių priemonių rūšį „Rizikos valdymo priemonės” (priemones „Pasėlių, augalų ir gyvūnų draudimas” ir „Savitarpio pagalbos fondai”).
Siekiant paskatinti rinkai teikti aukštesnės pridėtinės vertės produkciją, numatyta kompensuoti išlaidas, kurias bitininkai patiria, atlikdami medaus ir bičių produktų laboratorinius tyrimus ir taip užtikrinti kokybiškų bitininkystės produktų tiekimą rinkai, didinti jų vertę, gerinti bičių produktų tvarkymą ir apdorojimą.
Siekiant priartinti galutinius žemės ūkio produkcijos vartotojus prie gamintojų, bitininkai bus skatinami įsitraukti į kuriamas trumpas tiekimo grandines.
Gaminantiems ekologišką produkciją, ES lygmeniu pripažintus produktus su saugoma kilmės vietos nuoroda, saugoma geografine nuoroda arba garantuotu tradiciniu gaminiu, žemės ūkio ir maisto produktus, pripažintus pagal nacionalinės maisto kokybės sistemos reikalavimus, bus teikiama kompensacija už papildomas su dalyvavimu kokybės sistemoje susijusias išlaidas.
Bičių ligų plitimas, didėjantis augalų apsaugos produktų naudojimas turi įtakos mažam bičių šeimų produktyvumui. Šiai problemai spręsti numatyta finansuoti veiklas, didinančias bičių sveikatingumą ir mažinančias bitininkų patiriamas išlaidas gydymui. Ketinama kompensuoti išlaidas, susijusias su preparatų bičių ligų gydymui, grynarasių bičių motinų įsigijimu.
Bitininkystės sektoriui numatyta parama pagal intervencinių priemonių rūšį „Klimatui, aplinkai ir gyvūnų gerovei naudingos sistemos“, pagal kurią parama skiriama skatinti kraštovaizdžio elementų priežiūrą, trumpaamžių medingųjų augalų ir daugiamečių žolių juostų įrengimą ir priežiūrą, pievų priežiūrą, ariamųjų durpžemių ir eroduotos žemės keitimą pievomis, sodų ir uogynų tvarkymą gamtai palankiu būdu.
Šis sektorius remiamas ir pagal intervencinių priemonių rūšį „Valdymo įsipareigojimai, susiję su aplinka ir klimatu, ir kiti valdymo įsipareigojimai“, pagal kurią parama skiriama skatinti nykstančių Lietuvos senųjų veislių gyvulių išsaugojimą, tarp kurių yra ir Lietuvos tamsiosios bitės (A.m. mellifera).
Siekiant padidinti bitininkystės ir Lietuvoje pagamintų bičių produktų populiarumą, rasti naujų rinkų medui realizuoti, numatyta organizuoti bitininkų tarptautines parodas, dalyvauti tarptautiniuose renginiuose.
Į šias veiklas be bitininkų ir jų asociacijų galės įsitraukti mokslo ir studijų institucijos bei viešosios įstaigos.
Siekiant į sektorių pritraukti naujų dalyvių, taip pat pagilinti bitininkų žinias apie naujus bitininkavimo metodus, numatyta įgyvendinti net kelias sektorines priemones.
Viena jų – „Švietimas, mokymas ir techninė parama“ nukreipta visuomenės (ypač jaunimo) susidomėjimui bitininkyste skatinti, stiprinti bitininkų atstovavimą Lietuvoje ir užsienyje, pagerinti informacijos perdavimą tobulinant ir administruojant interneto svetainę bitininkams, remti Lietuvos ir kitų šalių jaunųjų bitininkų bendravimą bei pačių bitininkų aktyvų dalyvavimą tiek šalies, tiek užsienio bitininkų veikloje.
Priemone „Moksliniai tyrimai bitininkystės sektoriuje“ skatinama bitininkystės sektoriaus pažanga ir mokslo įstaigų bei bitininkų atstovų bendradarbiavimas.
Kartu su kitais žemės ūkio sektorių atstovais bitininkai gali dalyvauti mokymuose, gauti individualias konsultacijas, dalyvauti EIP veiklos grupėse, įgyvendinančiose EIP projektus, arba įgyvendinti parodomuosius projektus.
Siekiant išvengti dvigubo finansavimo arba kompensacijų permokų, investicijoms, remiamoms pagal bitininkystės sektorines priemones, nebus teikiama parama pagal kaimo plėtros priemones. Teikdamas paraišką pareiškėjas įsipareigos, kad išlaidos, kurioms finansuoti prašoma paramos, nebuvo, nėra ir nebus finansuojamos iš kitų nacionalinių programų ir Europos Sąjungos fondų.
Bendri 2023 finansinių metų asignavimai (visos viešosios išlaidos) bus panaudoti tik Strateginio plano intervencinėms priemonėms, įgyvendinamoms ir apmokėtoms nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2023 m. spalio 15 d., finansuoti.
