Šiuolaikinė skulptūra visuomenėje sukelia daug debatų. Vieni ją užstoja, kiti peikia ir net keikia, vadina ne menu, o kvailiojimu, pigaus populiarumo gaudynėmis. Treti mūru stoja už „tradicines vertybes“, kurios gyvuoja kartu su senus laikus prisimenančia karta.
Ką mano jaunieji skulptoriai apie šiuolaikinio meno paskirtį?
Šių laikų menininkai, tame tarpe ir skulptoriai, yra įsitikinę, jog menas jokiu būdu neturi pataikauti masiniam vartotojui. Anot jų, menas neturi tapatintis su nudailintomis „tautinėmis“ formomis, todėl jam pats laikas atsisveikinti su serijine pakelių rūpintojėlių gamyba.
Jaunimas kviečia mene ieškoti alternatyvų, budinti naują požiūrį į tai, kas dedasi aplinkui. Ypač tai aktualu skulptūros mene. Veržlieji menininkai be gailesčio žeria nuomonę, kuri nedviprasmiškai užsimena, kad kol kas Lietuvos kultūros politika nėra nukreipta į tai, kad į kultūrą būtų žvelgiama, kaip į naujos kūrybinės žinių visuomenės lavinimo ir formavimo priemonę.
Ką apie meno kūrinių ilgaamžiškumo paslaptis užsimena klasikos užtarėjai?
Vyresnio amžiaus menininkai atvirai šaiposi iš jaunimo karštakošiškų bandymų sublizgėti savo gluminančiais kūriniais. Jie sako, jog kiekviena karta turi savus „perversmininkus“, tik ne visiems iš jų pavyksta ilgam išlikti tikrojo meno vertintojų atmintyje. Ilgainiui vis tiek grįžtama prie santūresnės meninės išraiškos, kuri ateina kartu su branda.
Kad kūrinys galėtų išgyventi ilgiau kaip dešimtį metų ir po to dar ilgai gyvuoti, jis turi viduje turėti paslėptą dvasinį užtaisą, kuris užpildytas jausminiu paraku. Kita vertus, jaunųjų menininkų maištai padovanojo pasauliui impresionistus, simbolistus, abstrakcionistus, siurrealistus, modernistus ir kitas naujas meno kryptis. Aišku, iš didelio būrio eksperimentatorių naujųjų klasikų gretas irgi papildė tik vienetai, kiti nugarmėjo užmarštin.
Kokias mintis galima išskaityti garsiojoje skulptoriaus Vlado Urbanavičiaus „Krantinės arkoje“?
Atvėsus nuo audringų diskusijų apie skulptoriaus V. Urbanavičiaus kūrinio „Krantinės arka“ idėjines-menines vertybes įkarščio, galima suvokti, jog ją reikėtų įsivaizduoti kaip priešybių vienybės, kasdieninių kontrastų ir laiko tėkmę simbolizuojančio Neries vandens bendrą sąveiką.
Surūdijęs vamzdis, simbolizuojantis visas materialines vertybes, tariamą žmogišką šlovę ir galybę, prabyla apie upės (tekančio laiko) galingumą, kuris rūdimis paverčia visą žemiškąją tuštybę. Kitaip tariant, jei žmogaus siela turi akis, kurios mato, ir ausis, kurios girdi, tikroji meno kalba neliks nepastebėta ir neišgirsta. O ką jūs manote apie meno paskirtį, savo išvadas patikėkite internetiniam portalui Pickvibe.
