Tėvams labai svarbu, kad maistas vaikams būtų lengvai pasiekiamas ir jie visuomet būtų sotūs. Nors vaikai turi prigimtinį alkio ir sotumo jausmą, dėl perteklinio, nevisaverčio maisto, dažno užkandžiavimo ir kitų veiksnių šis instinktas gali būti prarastas – ilgainiui vaikas gali priaugti svorio, o tai – problemų ledkalnio viršūnė.
Gyvensenos medicinos specialistė Adrija Amita Kulvinskaitė ragina tėvus suklusti, siekiant pasirūpinti, kad vaikai sveikatos problemų išvengtų tiek dabar, tiek ateityje.
Pagal Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenis, nutukimas yra sparčiai plintanti lėtinė liga, šiuo metu prilyginama pandemijos mastui. Remiantis Higienos instituto 2021–2022 mokslo metų duomenimis, beveik ketvirtadalis Lietuvos mokyklinio amžiaus (7–17 m.) vaikų ir paauglių bei apie dešimtadalis darželinukų jau turėjo antsvorio ir nutukimo problemų.
Šiais laikais maisto įvairovė – plati, o išsivysčiusiose šalyse įvairių produktų netrūksta, tad svorio problemos atsiranda tada, kai pasirenkamas nevisavertis maistas, kuris ne tik sargdina, bet ir tukina. Pasak medicinos diagnostikos ir gydymo centro „Hila“ gyvensenos medicinos specialistės A. A. Kulvinskaitės, nors ir nepatogu tai sakyti, tačiau tėvai privalo prisiimti atsakomybę suformuoti teisingus vaikų valgymo įpročius.
„Per didelis svoris vaikystėje, paauglystėje, o suaugusiojo amžiuje atsiradęs antsvoris ar nutukimas gali sukelti lėtines neinfekcines ligas, pavyzdžiui, cukrinį diabetą, širdies ir kraujagyslių sistemos sutrikimus, padidėjusį kraujospūdį, per didelį blogojo cholesterolio kiekį kraujyje, kepenų suriebėjimą, lemti prastą kaulų ir raumenų sistemos sveikatą, – sako A. A. Kulvinskaitė. – Taip pat gali išsivystyti netaisyklinga laikysena, skoliozė, plokščiapėdystė, osteoporozė ar kaulų lūžiai, kvėpavimo problemos, tokios kaip astma ir miego apnėja, neurokognityvinių funkcijų sutrikimai, neharmoningas vystymasis, onkologinės ligos.“
Kodėl didėja vaikų svoris?
Vaiko amžius nuo 2 iki 5 metų yra labai svarbus laikotarpis ugdant mitybos įpročius. Kaip sako A. A. Kulvinskaitė, tokio amžiaus vaikams lengviausiai formuojasi maitinimosi įpročiai. Pasak jos, tėvų požiūris, sąmoningas mitybos raštingumas ir valgymo kultūros formavimas turi didžiausią įtaką vaikų mitybos įpročių formavimui. Tėvai turi būti teisingu pavyzdžiu savo vaikams, nes jie perima suaugusiųjų mitybos įpročius. „Vaikams reikėtų sudaryti sąlygas, kad jie galėtų rinktis sveikesnius maisto produktus ar patiekalus. Tik nuo suaugusiųjų priklauso, koks maistas bus namuose“, – tvirtina sveikos gyvensenos ekspertė.
Pasak pašnekovės, vaikams privalu valgyti pusryčius, mat jų praleidimas susijęs su padidėjusiu kūno masės indeksu (KMI) ir antsvoriu. Darželiuose ir mokyklose patiekalai turėtų būti palankūs sveikatai ir subalansuoti. „Savaitgaliais namuose dažniausiai maisto pasirinkimas būna gausesnis ir ne visada sveikas, maisto produktai namuose lengvai prieinami, todėl didėja persivalgymo tikimybė“, – sako A. A. Kulvinskaitė.
Specialistė įvardijo kelias pagrindines priežastis, lemiančias augantį vaikų svorį: didelis greitųjų angliavandenių kiekis maiste; perdirbtas maistas; per mažas suvartojamų vaisių, daržovių, skaidulų kiekis; nepakankamas gryno vandens vartojimas; fizinio aktyvumo stoka; miego higienos disbalansas; neturėjimas žinių, kaip valdyti patiriamą stresą.
Antsvoris, nutukimas ir kitos vaikų lėtinės neinfekcinės ligos yra gyvenimo būdo pasekmė. Geriau jau vaikas būtų šiek tiek alkanas nei sotus nuo žalingo ir menkaverčio maisto, – yra įsitikinusi gyvensenos medicinos specialistė. – Formuojant naujus įpročius, tiek vaikams, tiek tėvams reikia išsiugdyti kantrybę, įtraukiant į savo mitybos racioną naujus ir sveikesnius produktus.“
10 patarimų tėvams
„Hila“ gyvensenos medicinos specialistė A. A. Kulvinskaitė tėvams pateikia 10 patarimų, kuriais reikėtų vadovautis formuojant vaikų maitinimąsi:
- Rinktis kuo natūralesnį ir įvairesnį maistą. Racionali mityba turi apimti subalansuotą maistinių medžiagų, mikroelementų ir vitaminų kiekį.
- Vartoti kuo daugiau skaidulinių medžiagų – daug daržovių, vaisių, ankštinių produktų – ir vengti perdirbtų grūdinių produktų, rafinuotų miltų.
- Kontroliuoti druskos ir pridėtinio cukraus kiekį maiste, nes per daug sūrus ir per daug saldus maistas skatina apetitą, yra kaloringesnis.
- Vengti produktų, gausių sočiaisiais riebalais: vengti hidrintais riebalais skrudinto, gruzdinto, ar tešloje kepto maisto. Vietoje to verčiau rinktis nesočiuosius riebalus, kuriuose nėra transriebalų: augalinius aliejus, sėklas, riešutus, riebią žuvį.
- Vengti perdirbtų ar apdorotų rūkytų, vytintų mėsos gaminių (dešros, dešrelės, kumpiai).
- Vengti užkandžiavimo nevisaverčiais produktais. Jei vaikas nori užkąsti, tėvams reikėtų pasirūpinti sveikais ir natūraliais užkandžiais, tai gali būti: supjaustyta morka, agurkas, obuolys, kriaušė, riešutų sauja, uogų dubenėlis ar kt.). „Nereikia vaikui siūlyti maisto pakaitalų ar nesveikų užkandukų, siekiant numalšinti tėvų baimes ir vaikų alkį“, – sako A. A. Kulvinskaitė.
- Neversti vaiko visko suvalgyti, kas yra lėkštėje, ypač, jei maistas yra nevisavertis. Jei vaikas pasisotino, nereikėtų versti jo pabaigti savo porcijos, kad ir kiek jos liko. Taip vaikas gali persivalgyti, gauti daugiau kalorijų, nei reikia, o ilgainiui gali išsivystyti valgymo sutrikimai. „Tėvai turi stengtis užtikrinti maisto medžiagų poreikį, priklausomai nuo vaiko amžiaus, lyties, fizinio aktyvumo“, – pataria gyvensenos medicinos specialistė.
- Vengti gazuotų gėrimų, kuriose yra pridėtinio cukraus, įvairių kitų maisto priedų (vaisvandeniai, sultys, kokteiliai), o pirmenybę teikti geriamajam vandeniui – natūraliam mineraliniam ar šaltinio vandeniui.
- Vaikų mityba turi būti ne tik subalansuota, bet ir įvairi, reguliari bei pagaminta tausojančiu būdu (dažniau rinktis troškinimą garuose, vengti kepimo riebaluose, skrudinimo, kepimo aukštoje temperatūroje).
- Siekti, kad ne tik namuose, bet ir ugdymo įstaigose bei restoranuose ar kavinėse vaikas turėtų galimybę pasirinkti sveiką maistą.
„Tik mes, suaugusieji, esame atsakingi už vaikų mitybos raštingumo ugdymą, todėl kviečiu susivienyti ir būti teisingu pavyzdžiu“, – ragina sveikos gyvensenos ekspertė ir priduria, kad suaugusieji taip pat privalo užtikrinti kokybišką profilaktinę vaikų sveikatos priežiūrą, kurios metu su ekspertais būtų aptariamos ne tik su vaiko mityba, fiziniu aktyvumu bet ir su miegu susijusios problemos.
