Verslininkai, politikai, valdžios atstovai susitikime su švietimo ir mokslo viceministru Giedriumi Viliūnu tarėsi dėl galimybių išsaugoti Sūduvos regione vienintelę aukštąją mokslo įstaigą – Marijampolės kolegiją, kuriai iškilo grėsmė tapti Kauno kolegijos filialu ir prarasti savarankiškumą. Buvo kalbama apie Marijampolės kolegijos tolesnės veiklos perspektyvas, glaudesnį bendradarbiavimą su verslu, organizuojant kolegines studijas Marijampolėje.
Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų (KPPAR) Marijampolės filiale vykusiame susitikime virė karštos diskusijos dėl Marijampolės kolegijos likimo.
Šiemet Lietuvos aukštųjų mokyklų reitingų lentelėje Marijampolės kolegija atsidūrė tarp paskutiniųjų, studijų programų čia sumažėjo per pus, stojančiųjų mokytis skaičius taip pat buvo gerokai mažesnis, kolegija mokslo metus pradeda be vadovo – direktoriaus postą šiomis dienomis paliko dr. Vaidotas Viliūnas.
Švietimo ir mokslo ministerijoje š. m. balandžio mėn. buvo sudaryta Kolegijų vertinimo komisiją, kurios pirmininku paskirtas G. Viliūnas. Komisija, išanalizavusi kolegijų veiklos rodiklius, konstatavo, kad būtinos veiksmingos priemonės Marijampolės kolegijos veiklai gerinti. Viena iš tokių priemonių buvo siūlymas prijungti Marijampolės kolegiją prie Kauno kolegijos. Motyvacija – tai užtikrintų studijų kokybės pagerėjimą, prestižo pakėlimą bei ekonomiškumą. Tokią ministerijos poziciją aktyviai palaiko ir Seimo narys Dainius Gaižauskas, tikindamas, kad tik toks sprendimas užtikrintų Marijampolės kolegijos išlikimą ir finansavimą.
Susitikime su švietimo ir mokslo viceministru G. Viliūnu Marijampolės savivaldybės merė Irena Lunskienė išsakė kategorišką savivaldybės poziciją, kad Marijampolės kolegija negali būti jungiama prie Kauno kolegijos, nes tai reikštų šios aukštosios mokyklos, o tuo pačiu ir akademinės bendruomenės bei jaunimo praradimą regione. „Marijampolės savivaldybė yra daug investavusi į šią mokymo įstaigą, kuri regionui išugdo daug gerų specialistų. Jauni žmonės, čia baigę mokslus, dažniau yra linkę pasilikti savame regione, kurti šeimas, dirbti čia esančiose įmonėse. Jei neliktų kolegijos, iškiltų rimta problema regioninei politikai, verslo plėtrai, nes specialistai iš didžiųjų miestų nelabai noriai vyksta į periferiją, tad mūsų įmonėms imtų trukti darbuotojų. Jau dabar bręsta didelė problema švietimo sistemoje. Regionuose po kelių metų nebus kas pakeičia vyresnių pedagogų – trūksta jaunų mokytojų. Kodėl vykdoma masinė centralizacija, orientacija į didmiesčius? Kodėl ignoruojami regionai, jų poreikiai? Mes sieksime, kad kolegija Marijampolėje išliktų ir būtų išsaugotas jos savarankiškumas“, – tikino savivaldybės vadovė.
Tam pritarė ir dauguma susitikime dalyvavusių verslo įmonių atstovų, kurie teigė, kad Marijampolė virsta stambiu logistikos centru, čia veikia daug perspektyvių įmonių, Marijampolė – industrinis miestas, čia kuriasi daug naujų darbo vietų ir reikalingi atitinkamų sričių specialistai.
Verslininkai išreiškė priekaištų Švietimo ir mokslo ministerijai bei Marijampolės kolegijos atstovams, kad rengiant mokymo programas, nesikonsultuojama su verslo įmonėmis, nepasidomima, kokių specialistų jiems trūksta, programos neatitinka laikmečio pulso ir poreikių. KPPAR vadovai ir nariai išreiškė tvirtą nuomonę, kad Marijampolės kolegija turi išlikti, išsaugoti savo savarankiškumą ir dėti visas pastangas savo autoritetui ir mokslo kokybei gerinti. Marijampolės įmonių vadovai tikino, kad iki šiol rėmė ir ateityje stengsis remti čia studijuojantį jaunimą, skirti stipendijas ir pasirūpinti, kad darbo vietas jie rastų savo regiono įmonėse, o neišvyktų į Lietuvos didmiesčius ar užsienį.
Teisininkas Vaidas Šalaševičius išsakė Vidaus reikalų ministerijos nuostatą, kad regionuose turi būti išsaugotos kolegijos kaip savarankiški objektai, su savo savivalda ir biudžetu. Ne vienerius metus dirbęs Marijampolės kolegijoje V. Šalaševičius įsitikinęs, kad Marijampolės kolegijai sujungimas su Kauno kolegija būtų pražūtingas, nes dėl tokios praktikos yra sunaikinta ne viena įstaiga. Anot jo, nei Švietimo ir mokslo ministerija, nei kai kurie politikai teigiantys, kad sujungimas gali išspręsti kolegijos išlikimo problemą, nepateikia tam rimtų argumentų. V. Šalaševičiaus nuomone, padarius atitinkamas išvadas ir skyrus reikiamą dėmesį kolegijos mokymo bazės gerinimui, programų rengimui, jų finansavimui, specialistų kvalifikacijai, galima pasiekti geresnių rezultatų ir išsaugoti regione savarankišką aukštojo mokslo įstaigą.
Euroregiono „Nemunas“ vadovas Gintaras Skamaročius, prisimindamas Lietuvos istoriją, apgailestavo, kad prieš šimtą metų švietimo politikai buvo skiriamas kur kas didesnis dėmesys nei dabar. „Prieš šimtą metų tikrai sudėtingomis sąlygomis buvo kuriamos naujos švietimo įstaigos, Marijampolėje prieš 100 m. buvo įkurta žemės ūkio mokykla, iš kurios vėliau susiformavo ši kolegija. Dabar matome naikinantį centralizacijos procesą, kuris labai kenkia regionams“, – tikino G. Skamaročius.
Verslininkas Kostas Jankauskas pažymėjo, kad sujungus kolegijas, vargu ar ilgai išsilaikytų Marijampolės kolegija kaip Kauno kolegijos padalinys, ji paprasčiausiai sunyktų. „Jaunimui tektų važiuoti studijuoti į Kauną, o tai ne tik papildomos išlaidos, taip tarsi nukertamos šaknys su savu kraštu. Juk baigę studijas Kaune, mažai kas grįš atgalios į provinciją, stengsis įsitvirtinti kuriame nors didmiestyje. Reikia, kad Švietimo ir mokslo ministerija, mūsų savivaldybė bei verslas suremtų pečius ir būtų sprendžiama susidariusi situacija taip, kad ši mokymo įstaiga būtų išsaugota bei pakiltų jos lygis bei prestižas“, – įsitikinęs K. Jankauskas.
Susitikime dalyvavęs Kauno kolegijos direktorius Paulius Baltrušaitis sakė, kad dėl sprendimo apjungti šias dvi mokymo įstaigas netrykšta nei noru, nei džiaugsmu, ar tai būtų geriau, kol kas nežino. „Mums tai būtų nemažas iššūkis ir papildoma našta. Reikėtų perorganizuoti Kauno kolegijos darbą ir krūvius, mokymo programas, gal būt spręsti mobilų jų variantą su atvykstančiais iš Kauno dėstytojais į Marijampolę. Žinoma, jei sprendimas dėl sujungimo ministerijoje bus priimtas, mes turėsime su tuo susitaikyti. Tačiau mūsų tikslas ne tik parengti specialistus, bet ir užtikrinti, kad jie po to ras darbo vietą pagal savo specialybę. Kaune specialistų turime per daug, o periferijoje jų trūksta, tad reikia priimti sprendimus, kad šio disbalanso nebūtų“, – savo nuomonę išsakė Kauno kolegijos vadovas.
Švietimo ir mokslo viceministras G. Viliūnas tikino, kad ministerija kol kas nėra priėmusi galutinio sprendimo ir todėl dar vyksta diskusijos su verslo bei vietos savivaldos vadovais dėl kolegijos likimo. Tačiau G. Viliūno nuomone, Marijampolės kolegijos prijungimas išspręstų mokslo kokybės klausimą, būtų sutaupyta nemažai lėšų.
Verslininkai, Marijampolės savivaldybės vadovai bei Marijampolės kolegijos atstovai stebėjosi ministerijos nuostata, kad Marijampolės kolegija gal būt neįveiks būsimos akreditacijos barjero ir tuomet tikrai iškils rimta išlikimo dilema, tad Kauno variantas siūlomas kaip vienas iš jos gelbėjimo būdų. Tačiau savivaldybės vadovų bei verslininkų nuomone, tai prieštarauja regioninei politikai ir verslo periferijoje perspektyvoms, tad tikimasi atrasti geresnių sprendimų ir siekti, kad Sūduvos regione būtų išsaugota vienintelė aukštoji mokykla bei jos savarankiškas statusas.
Milda Kudirkaitė
Autorės nuotraukos
