Būstų ir kitų tinkamų gyventi patalpų savininkams ar verslo atstovams, kurie apgyvendino žmones, bėgančius nuo karo Ukrainoje, kompensacijos galės būti mokamos iki 2023 m. gruodžio 31 dienos. Kompensacijas už būsto suteikimą galima gauti nuo š. m. balandžio mėnesio. Ukrainiečiai, deklaravę gyvenamąją vietą panaudos pagrindais suteiktame būste ir apmokantys jo išlaikymo išlaidas, galės pretenduoti į būsto šildymo, karšto ir šalto vandens išlaidų kompensacijas. Šiems Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) pateiktiems siūlymams pritarė Vyriausybė.
„Dėkojame visiems Lietuvos žmonėms, kurie suteikia gyvenamąją vietą ukrainiečiams, padeda jiems integruotis. Karas Ukrainoje, deja, nesiliauja. Kompensacija siekiame paskatinti būstų ar kitų tinkamų gyventi patalpų savininkus suteikti apgyvendinimą ukrainiečiams. Turime ir toliau nepavargti ir remti nuo karo Ukrainoje bėgančius žmones“, – sako socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.
Atsižvelgus į tai, kad spalio viduryje Europos Sąjungos Teisingumo ir vidaus reikalų taryba priėmė sprendimą dėl laikinosios apsaugos automatiško pratęsimo dviem šešių mėnesių laikotarpiams, tikslinama, kad laikinoji apsauga Ukrainos karo pabėgėliams Lietuvoje suteikiama nuo 2022 m. kovo 4 d. iki 2024 m. kovo 4 d.
Įvertinus tai, kad ukrainiečių apgyvendinimo vietų poreikis išlieka ir tai, kad valstybės ir savivaldybių įstaigų turimos infrastruktūros panaudojimo galimybės yra ribotos ir reikalauja papildomų investicijų, būtina užtikrinti panaudos būdu suteiktų būstų išlaikymą. Dėl šios priežasties kompensacijų apgyvendinusiems ukrainiečius būstų ir kitų tinkamų gyventi patalpų savininkams ar verslo atstovams mokėjimas pratęsiamas iki 2023 m. gruodžio 31 d. Šios kompensacijos skiriamos nuo š. m. balandžio mėnesio.
Šiuo metu kompensaciją už būsto suteikimą beveik 14-kai tūkst. ukrainiečių, pasitraukusių iš Ukrainos dėl Rusijos karinių veiksmų, gauna apie 5 tūkst. fizinių ir juridinių asmenų (viename būste apgyvendinama vidutiniškai po 3 asmenis).
Kompensacijoms už būsto suteikimą mokėti panaudojama vidutiniškai 1,1 mln. eurų per mėnesį.
Atsižvelgiant į padidėjusias patalpų išlaikymo išlaidas šildymo sezono metu ir siekiant sumažinti finansinę naštą asmenims, kurie suteikia būstą ukrainiečiams, sudaryta galimybė ukrainiečius apgyvendinusiems asmenims ir ukrainiečiams susitarti dėl būsto išlaikymo išlaidų apmokėjimo.
Ukrainiečiai, deklaravę gyvenamąją vietą panaudos pagrindais suteiktame būste ir apmokantys jo išlaikymo išlaidas, galės pretenduoti į būsto šildymo, karšto ir šalto vandens išlaidų kompensacijas.
Kas gali gauti kompensacijas už ukrainiečių apgyvendinimą?
Kompensacijomis pasinaudoti gali ne tik gyventojai ir verslas, bet ir nevyriausybinis sektorius: religinės bendruomenės, viešosios įstaigos, asociacijos.
Kompensacijas gali gauti neatlygintinai laikinai priėmę apsigyventi ukrainiečius ne tik būstuose, viešbučių, poilsio, gydymo arba sodų paskirties patalpose, bet ir gyvenimui pritaikytose negyvenamosios paskirties patalpose.
Kompensacija gali pasinaudoti ne tik būsto savininkai, bet ir būstą panaudos pagrindais ar patikėjimo teise valdantys asmenys, nuomininkai, neatlygintinai priėmę ukrainiečius, jeigu gautas būsto savininko sutikimas.
Kur kreiptis ir kokius dokumentus pateikti?
Kompensacija skiriama fiziniams ir juridiniams asmenims (išskyrus viešuosius juridinius asmenis, kurių savininkė ar dalininkė yra valstybė ar savivaldybė), kurie karo pabėgėliams iš Ukrainos perdavė nuosavybės ar patikėjimo teise, panaudos ar nuomos pagrindais valdomą būstą ar kitas tinkamas gyventi patalpas neatlygintai naudotis panaudos pagrindais, t. y. sudarė su ukrainiečiais būsto panaudos sutartį.
Norintys gauti kompensaciją, turi kreiptis į savivaldybės, kurioje registruotas būstas ar kitos gyventi tinkamos patalpos, administraciją ir pateikti laisvos formos arba savivaldybės nustatytos formos prašymą dėl kompensacijos skyrimo. Kartu su prašymu reikia pateikti pagal Civilinio kodekso reikalavimus sudarytą būsto panaudos sutartį ar jos kopiją, kurioje nurodytas panaudos gavėjo vardas, pavardė, asmens kodas arba interesų Lietuvoje turinčio užsieniečio kodas (ILTU kodas) ir gimimo data, jei asmens kodo panaudos gavėjas neturi.
Karo pabėgėliai iš Ukrainos apsigyvena ne tik privačiuose, bet ir valstybės bei savivaldybių valdomose patalpose, kur jiems užtikrinamos gyvenimui reikalingos būtinosios sąlygos.
