Lietuvos teisinėje sistemoje įvyko esminis lūžis užtikrinant asmenų lygiateisiškumą: Konstitucinis Teismas pripažino, kad teisė į šiuolaikinę medicinos pagalbą kuriant šeimą negali priklausyti nuo žmogaus šeiminės padėties.
2025 m. balandžio 10 d. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas priėmė nutarimą Nr. KT19-N4/2025, kuriame konstatavo, kad Lietuvos Respublikos pagalbinio apvaisinimo įstatymo (toliau – Įstatymas) 5 straipsnio 3 dalyje nustatytas teisinis reguliavimas, pagal kurį asmenims, esant atitinkamų medicininių priežasčių ir nesant medicininių kontraindikacijų, sveikatos priežiūros paslauga – pagalbinis apvaisinimas – negali būti teikiama vien dėl to, kad jie nėra sudarę santuokos ar įregistravę partnerystės, vertintinas kaip pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnį draudžiamas žmogaus teisių varžymas dėl jų šeiminės padėties, taip pat kartu konstatavo, kad ginčijamoje Įstatymo 5 straipsnio 3 dalyje nustatęs konstitucinio asmenų lygiateisiškumo principo neatitinkantį teisinį reguliavimą, diskriminuojantį nesusituokusius ar neįregistravusius partnerystės asmenis, kuriems nustatytas objektyvus medicininis pagalbinio apvaisinimo poreikis, įstatymų leidėjas, reguliuodamas sveikatos priežiūros paslaugos – pagalbinio apvaisinimo – teikimo sąlygas, nesilaikė iš Konstitucijos 53 straipsnio 1 dalies kylančio reikalavimo užtikrinti visiems prieinamą sveikatos priežiūrą, bei pripažino, kad Lietuvos Respublikos pagalbinio apvaisinimo straipsnio 3 dalis tiek, kiek pagal ją teisę gauti pagalbinio apvaisinimo paslaugas turi tik santuoką ar registruotos partnerystės sutartį sudarę asmenys, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsniui, 53 straipsnio 1 daliai.
Siekiant įgyvendinti minėtą Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo nutarimą, parengtas Lietuvos Respublikos pagalbinio apvaisinimo įstatymo Nr. XII-2608 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XVP-1315, kuriuo siūloma praplėsti pagalbinio apvaisinimo paslaugas galinčių gauti asmenų sąrašą ir nustatyti, kad pagalbinio apvaisinimo paslaugos gali būti teikiamos ne tik santuoką ar registruotos partnerystės sutartį sudariusiems asmenims, bet papildomai ir vyrui bei moteriai, bendrai gyvenantiems ne mažiau kaip 1 metus ir turintiems tikslą sukurti šeiminius santykius, (toliau – pora) arba moteriai, nesančiai poroje.
Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo išaiškinimus, jog neatsiejami teisinės valstybės principo elementai yra teisėtų lūkesčių apsauga, teisinis tikrumas ir teisinis saugumas, tai, kad Lietuvos Respublikos pagalbinio apvaisinimo įstatymo pakeitimo projektu siūloma ne tik palikti tą pačią pagalbinio apvaisinimo paslaugas gausiančių asmenų grupę, bet ją dar labiau praplėsti, bei tai, kad valstybė turi pareigą užtikrinti gyventojams reikalingos sveikatos priežiūros prieinamumą ir tęstinumą, iki Lietuvos Respublikos pagalbinio apvaisinimo įstatymo pakeitimo įstatymo priėmimo, kuriuo būtų praplėstas paslaugų gavėjų ratas, pagalbinio apvaisinimo paslaugos ir toliau teiktinos tai pačiai asmenų grupei (santuoką ar registruotos partnerystės sutartį sudariusiems asmenims) Lietuvos Respublikos pagalbinio apvaisinimo įstatymo ir pagalbinio apvaisinimo paslaugas reglamentuojančių poįstatyminių teisės aktų nustatyta tvarka.
