Kadenciją bebaigianti ir socialdemokratų dominuojama Marijampolės savivaldybės taryba paskutiniame savo posėdyje, kuris vyko kovo 30 d., patvirtino korupcijos prevencijos 2015-2016 m. programą. Joje rašoma, kad numatytomis programos priemonėmis visuomenė skatinama reikšti nepakantumą korupcijai, aktyviai remti korupcijos prevencijos priemonių įgyvendinimą savivaldybės administracijoje, kurioje veikia antikorupcinius teisės aktus atitinkanti korupcijos prevencijos sistema.
Tačiau suabejoti minėtais lozungais priverčia jau pirmasis programos uždavinys, pagal kurį bus nustatytos Marijampolės savivaldybės veiklos sritys, kuriose egzistuoja didelė korupcijos pasireiškimo tikimybė. Lygiai toks pat uždavinys buvo ir savivaldybės korupcijos prevencijos 2013-2014 m. programoje, o tai reiškia, kad per praėjusius 2 metus taip ir nesugebėta deramai išsiaiškinti tų sričių, kuriose korupcija yra labiausiai tikėtina, nors jas nesunkiai įvardintų ne vienas marijampolietis. Taigi šio svarbaus darbo bus „imamasi“ ir ateinančius dvejus metus, bent jau popieriuje. Tad ar kova su korupcija Marijampolėje nėra imituojama? Ar korupcijos prevencijos programa nėra skirta dangstyti korupcijos apraiškoms?
Specialiųjų tyrimų tarnyba 2014 metais Marijampolės savivaldybėje atliko korupcijos rizikos analizę, kurios metu analizavo socialinio būsto administravimo ir nuomos bei viešųjų pirkimų organizavimo ir vykdymo kontrolės sritis. Jos metu nustatyta ir korupcijos rizikos veiksnių, kurie gali lemti nepakankamą skaidrumą ir objektyvumą minėtose veiklos srityse. Konstatuota, kad yra nepagrįstai daug atvejų, kai prekės, paslaugos ar darbai perkami apklausos būdu ir pan. Tarnyba pateikė ir visą eilę rekomendacijų, kaip sumažinti nustatytus korupcijos rizikos veiksnius. Informacija apie tai 2014-12-15 buvo paskelbta tarnybos interneto puslapyje , „Atlikta korupcijos rizikos analizė Marijampolės savivaldybėje“).
Tačiau Marijampolės savivaldybės korupcijos prevencijos 2015-2016 m. programos rengėjai nepasivargino į ją įtraukti priemonių minėtiems korupcijos rizikos veiksniams mažinti, į programą nėra integruoti ir Specialiųjų tyrimų tarnybos pateikti pasiūlymai. O ar to reikia, jei programa rengiama „dėl pliuso“? Gal į ją atitinkamos priemonės nerašomos todėl, kad niekas jų neketina vykdyti?
Štai šių metų vasario 23 d. vykusiame Marijampolės savivaldybės tarybos posėdyje, kai buvo svarstoma savivaldybės korupcijos prevencijos komisijos 2014 m. ataskaita, pastebėjau, kad komisija nėra net apsvarsčiusi Specialiųjų tyrimų tarnybos korupcijos rizikos analizės Marijampolės savivaldybėje išvadų, jau nekalbant apie jų pagrindu suformuluotų pasiūlymų savivaldybės institucijoms teikimą. Tuomet komisijos pirmininku esantis jaunasis socialdemokratas P.Isoda žadėjo tai atlikti per likusius 2 mėnesius iki tarybos kadencijos pabaigos. Deja, pažadas nebuvo ištesėtas ir komisija į posėdį nebuvo sušaukta. Gal dėl tokios „veiklos“, labiau skirtos ne korupcijai Marijampolėje mažinti, bet jos reiškiniams slėpti, šis jaunuolis yra įvardijamas kaip kandidatas užimti vicemero postą naujos kadencijos savivaldybės taryboje? Manau, kad tokia galimybė nėra atmestina.
Tad apibendrinant galima teigti, kad yra panašu į tai, jog korupcijos prevencijos veikla Marijampolėje yra imituojama, o korupcijos prevencijos programos sudarinėjamos „dėl paukščiuko“, labiau siekiant ne mažinti, bet dangstyti korupcijos apraiškas Sūduvos sostinėje. Ko gero, kai kam tai yra labai patogu.
Kęstutis Traškevičius
Marijampolės savivaldybės tarybos TS – LKD frakcijos narys
