Atšilę orai sumažino įtampą energetikos sektoriuje, o tai visuomet pozityvi žinia vartotojams. Tą rodo ir skaičiai. Kovo mėnesį vidutinė didmeninė elektros kaina „NordPool” biržos Lietuvos kainų zonoje siekė 10,7 ct/kWh su PVM ir buvo beveik 23 proc. mažesnė nei vasarį. Ekspertų teigimu, balandį tikimasi tolimesnio kainų mažėjimo.
„NordPool” biržoje Lietuvos kainų zonoje kovą žemiausia elektros kaina buvo 3,4 ct/kWh, aukščiausia – 18,2 ct/kWh, vidurkis – 10,7 ct/kWh. Lyginant su vasariu, elektra pigo beveik ketvirtadaliu (23 proc.).
Vertinant kainos biržoje vidurkį, skaičiuojama, jog kovą galutinė elektros kaina vartotojams, turintiems su birža susietą planą, buvo apie 20,6 ct/kWh (turintiems ESO planą „Standartinis” ir vienos laiko zonos tarifą).
Pagaminta daugiau žalios elektros energijos
Kaip teigia energijos tiekėjo „Enefit” rizikų valdymo padalinio vadovas Valdemar Fiodorovič, energijos kainą kovą itin veikė sumažėjęs elektros poreikis šildymui, taip pat vis labiau įdarbinami vėjo ir saulės parkai.
„Pavasaris vartotojams dažniausiai atneša geresnių naujienų, mat sumažėjus paklausai elektra įprastai pinga. Palyginimui, vasarį Lietuvos elektros energijos suvartojimas siekė 962 GWh arba 1,43 GWh per valandą, kovą – 1021 GWh arba 1,37 GWh per valandą. Jei ne mėnesio pabaigoje sugrįžę žiemiški orai, bendras elektros suvartojimas kovą galėjo būti dar mažesnis
Visgi situaciją rinkoje padėjo stabilizuoti auganti gamyba iš atsinaujinančių energijos išteklių. Pavyzdžiui, kovą vėjo elektrinės Lietuvoje pagamino 243 GWh žaliosios elektros energijos, saulės parkai pridėjo dar 35 GWh. Palyginimui, vasarį bendrai vėjo ir saulės jėgainės pagamino 196 GWh energijos, t. y. 29 proc. mažiau. Galima pasidžiaugti ir tuo, kad lyginant su praėjusių metų pirmuoju ketvirčiu, Lietuva pasigamino net 29 proc. daugiau energijos iš saulės ir vėjo”, – skaičiuoja V. Fiodorovič.
Ko tikėtis balandžio mėnesį?
Analizuodamas situaciją didmeninėje energetinių išteklių rinkoje ekspertas išskiria penkis esminius veiksnius, kurie turi įtakos elektros kainai.
Vietinis vartojimas. Kovą vidutinis dienos elektros suvartojimas šalyje mažėjo. Tikėtina, kad jis mažės ir balandį, o tai ‒ palankus veiksnys išlaikyti stabilią elektros kainą.
Importas. Lietuva pati negali patenkinti elektros poreikio, todėl ją importuoja iš aplinkinių šalių. Jei balandį bus palankios sąlygos augti elektros gamybai iš atsinaujinančių energijos išteklių, tai sudarys prielaidas mažėti importui.
CO2 arba taršos mokesčiai. Pastaruoju metu taršos leidimų kaina gana stabili ‒ kovą jie pigo beveik 3 proc. iki 89 Eur/t. Visgi ateities sandoriai balandžio mėnesiui rodo, kad taršos leidimų kaina bus 95 Eur/t, todėl šiluminių elektrinių energijos savikaina turėtų augti. Tam didelės įtakos turi vėluojantis pavasaris.
Dujų kaina. Pastaruoju metu situacija gamtinių dujų rinkoje stabilizavosi, o ateities sandoriai laikosi ties 40–50 Eur/MWh riba. Nors kovo pradžioje buvo daugiau optimizmo dėl kainos balandį, mėnesio pabaigoje ji vėl sukosi apie 47 Eur/MWh. Stabiliai žemas kainas leidžia išlaikyti besibaigianti žiema ir tai, kad Europos dujų saugyklose dar likę nemažai dujų.
Orai. Kovas nepagailėjo šiltų dienų ‒ vidutinė temperatūra siekė +2,5 °C, o tai 1,8 °C šilčiau už klimatinę normą. Visgi mėnesio pabaiga buvo vėsi, o tai didino elektros paklausą. Žvelgiant į balandį bei remiantis ilgalaikėmis prognozėmis, oro temperatūra mėnesio gale turėtų siekti apie +9,4 °C. Orui šylant, elektros kaina turėtų išlikti žemame lygyje.
Balandis – vartotojams palankiausias mėnuo
„Balandis neretai yra palankiausias mėnuo vartotojams, mat didmeninė elektros kaina būna mažiausia. Tą lemia šylantis oras bei vis didesnę naudą duodantys vėjo ir saulės parkai, kuriuos papildo dėl sniego tirpsmo ir kritulių darbo nestokojančios hidroelektrinės. Tad tikėtina, jog artimiausią mėnesį elektros rinkoje ir toliau stebėsime besiformuojančias žemas elektros kainas.
Tad vartotojams, kurie ieško geriausios kainos dabar patariame išnaudoti žemas kainas biržoje ir rinktis su „Nordpool” susietus planus. Kol kas nes nė vienas fiksuotos kainos planas nepasiūlys žemesnių kainų.
Be abejo, toliau išlieka rizikos dėl karo Ukrainoje, kuriančio geopolitinę įtampą bei neapibrėžtumą. Todėl gyventojams vertėtų ieškoti galimybių susikurti savo energetinę nepriklausomybę, pavyzdžiui, įsirengiant saulės elektrinę”, – reziumuoja „Enefit” Rizikų valdymo padalinio vadovas.
Galerijoje – autorių nuotraukos
