Anot senosios tarpukario spaudos, „Tarp Kalėdų ir Užgavėnių daugiausiai būna jungtuvių. Todėl iki tol visos jaunos poros rūpinasi būsimu savo šeimos židiniu.
Kol dukrelės dar mažos, jų mamos pradeda po truputį krauti joms kraitį. Gražiai išmargintos skrynios prisipildo įvairių drobių ir milų rutuliais.
Paūgėjusi mergužė – jau ūkininkaitė dažnai sako neturinti niekam laiko. Reikia verpti, austi, žodžiu, kraitis gamintis.
Pažįstu aš mergužėlių pasigaminusių po keliasdešimt naminių sijonų. Kai kurie labai „madniai“ pasiūti. Viena iš tų mano pažįstamų mergužėlių jau ketvirtą dešimtį metelių baigia varyti. Jos kraičių kraičiai vis dar guli skrynioje. Audeklai itin džiugina kandis ir peles. Ir kantriai laukia, kada pagaliau veš kraitelį per laukelį.
Tie nesuskaitomi sijonai, tie rutulių rutuliai, jei būtų paversti į pinigus, neštų neblogą procentą. Ir jeigu nebūtų jų tiek daug prisiūta, galbūt mamos ir dukros turėtų laiko lankyti šaltais žiemos vakarais kursus, kuriuose išmoktų skaičiuoti ir rašyti. Išmokusios gal imtų skaityti laikraščius ir knygas. Ir atsidarytų tada jų akytėse nauji pasauliai.
Be abejo susižiedavusi ar mananti tekėsianti mergina turi būtinai rūpintis įsigyti sau ir savo būsimam gyvenimui ūkyje reikalingiausių daiktų.
Gal gerai būtų kaip kraičio dalį nusivežti į vyro namus indų ir įtaisų palengvinančių darbą ir sutaupančių laiko. Pavyzdžiui malūnėlį kaulams malti, nes nuo maltų kaulų vištos daug daugiau deda kiaušinių. Arba pienui separuoti centrifugą. O galbūt mašinėlę mėsai malti. Arba siuvamą mašiną, gerą laikrodį-žadintuvą, dailių rankdarbių, butui papuošalų.
Ištekant į miestą ir kraitis bus kitoks. Čia dažnai yra reikalingi baldai. Ir netgi kitokie kaip kaime drabužiai.
Ištekant patartina pasigaminti daugiau gerų skalbinių. Neverta daug siūtis suknelių, nes jos greit išeina iš mados. Be to ištekėjus ir figūra ima keistis.
Bet didžiausią kraitį jaunoji atsineš į vyro namus, jeigu bus įgijusi žinių apie pedagogiką(vaikų palaikymą). Arba jeigu bus išmokusi jai reikalingų ūkio ir ruošos darbų,“ – pamokantį pamokslą užbaigia tarpukario provincijoje dirbusi mokytoja.
1932 m.
