Kraujospūdžio matavimas yra itin svarbi praktika namuose, siekiant išvengti rimtų sveikatos problemų, susijusių su širdies ir kraujagyslių ligomis. Visgi neretai, daugelis žmonių, matuodami kraujospūdį daro keletą klaidų bei pamiršta svarbias taisykles, kurios gali turėti įtakos rezultatų tikslumui.
Todėl „Eurovaistinės“ vaistininkė Elvyra Ramaškienė dalinasi 7 patarimais, kaip gi iš tiesų teisingai pasimatuoti kraujospūdį namuose.
Padidėjusio kraujospūdžio simptomai
„Apie padidėjusį kraujospūdį gali išduoti padažnėję galvos skausmai, nuolatinis nuovargis, intensyvus prakaitavimas, veido raudonis, kraujosruvos akyse, o ilgainiui galima pastebėti padidėjusį kūno svorį. Visgi, padidėjęs kraujospūdis arba hipertenzija neretai vadinama „tyliąja žudike“, kadangi kartais žmogus gali nepajusti nė vieno iš šių simptomų ir net nežinoti, kad serga šia liga, kol nepasireiškia rimtos komplikacijos“, – pasakoja vaistininkė E. Ramaškienė.
Normalus kraujospūdis yra 120/80 mmHg, o jeigu jis viršija 139/85 mmHg, patariama kreiptis į gydytoją.
„Net jeigu neturite sveikatos nusiskundimų, nesvarbu, kokio amžiaus jūs būtumėte, vertėtų kraujospūdį reguliariai pasitikrinti bent porą kartų per metus. Tai gali padėti laiku atpažinti arterinę hipertenziją bei pradėti gydymą“, – pataria E. Ramaškienė.
Reguliarus kraujospūdžio matavimas gali padėti laiku užkirsti kelią širdies ir kraujagyslių ligoms, tačiau lygiai taip pat vaistininkė pataria pasikartoti žinias ir įsivertinti, ar iki šiol teisingai matavotės kraujospūdį.
1. Kraujospūdį tikrinkite kasdien tuo pačiu metu
„Žmonėms, kurie serga širdies ir kraujagyslių ligomis arba turi didesnę jų riziką, patariama kraujospūdį matuoti reguliariai – kasdien tuo pačiu metu. Tai svarbu dėl to, kad mūsų kraujospūdis per dieną svyruoja dėl įvairiausių priežasčių – fizinio aktyvumo, mitybos, streso, miego ar netgi paros laiko įtakos. Tad jei kraujospūdį matuosite skirtingu metu, gauti duomenys gali būti netikslūs“, – pasakoja „Eurovaistinės“ vaistininkė E. Ramaškienė.
2. Prieš kraujospūdžio matavimą – 15 minučių nusiraminimui
Vaistininkė teigia, kad prieš matuojant kraujospūdį labai svarbu atsipalaiduoti ir bent 15 minučių ramiai pailsėti, pasėdėti. Tai būtina, nes net nedidelis fizinis aktyvėjimas, skubėjimas ar trumpalaikė įtampa gali iškreipti kraujospūdžio matavimo rezultatus.
3. Sėdėkite ir kojas laikykite ant žemės
„Kai matuojate kraujospūdį, labai svarbu sėdėti tinkamoje pozicijoje. Kojas laikykite tvirtai ant žemės, o nugarą priglauskite prie kėdės. Jeigu kojas sukryžiuosite ar leisite joms kaboti ore sėdint, kraujospūdis gali padidėti dėl raumenų įtampos. Tuo tarpu, jeigu matuojate kraujospūdį gulinčiam pacientui, sunerimti nereikėtų. Tik svarbiausia tuomet visada kraujospūdį matuoti toje pačioje pozoje“, – pasakoja vaistininkė E. Ramaškienė.
4. Visada matuokite kraujospūdį toje pačioje pozoje
„Nuoseklumas kraujospūdžio matavime yra itin svarbus. Jei kiekvieną kartą matuojatės kraujospūdį skirtingoje pozoje – pavyzdžiui, kartais stovint, o kartais sėdint, – gausite skirtingus rezultatus, kurie gali suklaidinti ir apsunkinti galimybes įsivertinti savo stabilų kraujospūdį“, – teigia E. Ramaškienė.
5. Kraujospūdį matuokite ant tinkamos rankos
„Daugelis nežino, kad kraujospūdžio rezultatai gali skirtis priklausomai nuo to, ant kurios rankos jį matavote. Dažniausiai rekomenduojama matuoti kraujospūdį ant tos rankos, kurioje kraujospūdis yra aukštesnis. Tai dažnai būna kairė ranka. Pradžioje rekomenduojama matuoti kraujospūdį abiem rankoms, kad sužinotumėte, kurioje pusėje yra didesnis spaudimas“, – pataria vaistininkė E. Ramaškienė.
6. Venkite matuotis kraujospūdį po kavos ar ką tik pavalgius
Kofeinas gali padidinti kraujospūdį, todėl vaistininkė pataria bent 30 minučių prieš kraujospūdžio matavimą nevartoti kavos, žaliosios arbatos ar kitų tonizuojančių gėrimų. Lygiai taip pat ji pataria nesimatuoti kraujospūdžio ką tik pavalgius.
7. Užsirašykite kraujospūdžio matavimų rezultatus
„Pabandykite vesti kraujospūdžio matavimų dienoraštį. Jame užsirašykite rezultatus, matavimo laiką, taip pat galite pasižymėti, kaip jautėtės prieš matavimą. Ši informacija gali padėti gydytojui įvertinti jūsų būklę, nustatyti galimus kraujospūdžio pokyčius bei paskirti tinkamą gydymą“, – sako E. Ramaškienė.
