Kasmet abiturientams tenka gerokai pasukti galvą, kol išsirenka tinkamą studijų kryptį, po kurių seka svajonių darbo paieškos. Ne vienas studentas prisipažintų, kad šią užduotį reikia atlikti labai gerai, o žingsniai turėtų būti itin nuoseklūs.
Būtent tokiu įsitikinimu vadovavosi Tautvydas Šimanauskas, prieš dvejus metus baigęs Kauno technologijos universitetą (KTU). Statybų krypties studijas pasirinkęs KTU alumnas dėjo visas pastangas, kad galėtų dirbti vienoje garsiausių kompanijų Europoje. Šiandien jis gali lengviau atsikvėpti, mat jo siekis buvo tinkamai įvertintas ir savo karjerą jis kuria užsienyje, o apie grįžimą gimtinėn kol kas negalvoja.
Svajonių darbo ieškantiems studentams jis pataria nuosekliai planuotis, nenuleisti rankų, kai nesiseka ir daugiau pasitikėti savimi.
Prieš porą metų baigėte studijas KTU. Kokios krypties studijos tai buvo?
Visuomet žavėjausi statyba ir architektūra, tad nenuostabu, kad ir studijų programą rinkausi iš šios srities. KTU Statybos ir architektūros fakultete studijavau „Pastatų inžinerines sistemas“. Po bakalauro studijų nutariau tęsti mokslus ir siekti magistro laipsnio, tad toliau rinkausi programą „Darnūs ir energetiškai efektyvūs pastatai“. Dabar pagal išsilavinimą esu statybų inžinierius.
Ar teisingas studijų pasirinkimas yra raktas į sėkmingą ateities karjerą?
Dalinai. Manau, kad daug svarbiau yra pasirinkti tinkamą sritį, o ne konkrečią studijų programą. Baigtos studijos ir įgytas diplomas suteikia galimybes išbandyti save plačiojoje darbo rinkoje. Juk baigęs inžinerijos studijas galėjau rinktis klasikinį kelią ir dirbti inžinerinių sistemų projektuotuoju, bet, dar bakalauro studijų metu atlikęs praktiką, žinojau, kad noriu kažko kito. Todėl ieškojau pozicijos, kuri būtų universali ir visapusiškai leistų save realizuoti.
Manau dažna klaida, kurią daro daugelis absolventų ar moksleivių, besirenkančių studijas – įsivaizdavimas, kad baigęs tam tikrą studijų programą galės dirbti tik atitinkamose siaurose pozicijose. Bet reikia atsiminti, kad studijos universitete suteikia ne tik žinias pagal pasirinktą specialybę, bet ugdo ir bendruosius gebėjimus bei supratimą apie atskiras veiklos sritis, mano atveju – statybos sektorių.
Kuo studijos KTU ir užklasinė veikla jums buvo naudinga?
Studijos suteikė žinių apie statybos sektorių, šiuolaikines tendencijas, išmokė analizuoti ir planuoti. Nuo pat studijų pradžios buvau įsitraukęs į studentiško judėjimo veiklas. Derinti papildomas atsakomybes studentų atstovybėje su gerais studijų rezultatais buvo nemenkas iššūkis. Bet buvau įsitikinęs, kad papildomos veiklos negali turėti neigiamos įtakos mano studijų rezultatams. Priešingai, tikėjau, kad jos praturtins mano studijų metu įgytų kompetencijų sąrašą.
Prisipažinsiu, kad kartais nebuvo lengva, bet šį tikslą pavyko įgyvendinti maksimaliai. Būdamas studentų atstovybės vadovu sugebėjau parašyti baigiamąjį darbą, kurį įvertino kaip geriausią projektą grupėje. Itin geri buvo ir studijų rezultatai, tiek bakalauro, tiek magistro studijų metu.
Ar tą patirtį pritaikote šiandieniniame darbe?
Tikrai taip. Papildoma veikla man buvo labai naudinga, nes išsiugdžiau savidisciplinos įgūdį ir įgavau pakankamai užsispyrimo siekiant užsibrėžto tikslo. Šias įgytas patirtis pritaikau ne tik darbe, bet ir įvairiose situacijose.
Kaip klostėsi jūsų karjeros kelias po studijų?
Po magistrantūros studijų ieškojau galimybių įsidarbinti kurioje nors tarptautinėje kompanijoje. Pretendavau į keletą įmonių Skandinavijos šalyse bei Jungtinėse Amerikos Valstijose. Deja, pirmieji bandymai nebuvo sėkmingi. Tuomet skyriau daugiau laiko savo pasiekimų portfelio atnaujinimui.
Iš karto po to, per socialinį tinklą „LinkedIn“, su manimi susisiekė Baltijos šalyse veikianti ir moderniausias technologijas pasaulio statybų pramonei pristatančios grupės „Hilti“ atstovė su pasiūlymu sudalyvauti talentų ugdymo programos atrankoje. Pasiūlymas labai nudžiugino, nes atitiko tai, ko ieškojau – tarptautinės kompanijos statybų sektoriuje bei galimybės įgyti patirties dirbant daugiakultūrinėje aplinkoje.
Ar lengvai patekote į „Hilti“?
Buvo keli atrankos etapai Lietuvoje, Latvijoje ir Rusijoje (Maskvoje). Pastarajame teko varžytis su kolegomis iš viso regiono, nes buvau vienintelis atstovas iš Baltijos šalių. Po trijų dienų interviu maratono gavau pasiūlymą prisijungti prie kompanijos kaip globalios absolventų ugdymo programos dalyvis.
Programa truko dvejus metus. Pirmaisiais metais dirbau pardavimų vadybininku Lietuvoje ir buvau atsakingas už esamų klientų aptarnavimą bei naujų paiešką Kauno regione. Vėliau dirbau projektų vadovu ir skirtingose šalyse kuravau 3 skirtingus projektus: Rygoje darbavausi finansų skyriuje, Prahoje dirbau marketingo komandoje, o Lichtenšteine – naujų produktų vystymo grupėje.
Ar pasibaigus programai buvote įdarbintas „Hilti“?
Dveji metai dalyvaujant tarptautinėje programoje, kurios tikslas paruošti absolventus sėkmingai karjerai kompanijoje, buvo išties įdomūs: turėjau galimybę dirbti 4 skirtingose komandose ir išbandyti save skirtingose pozicijose, susibendravau su kolegomis iš viso pasaulio.
Pasibaigus programai gavau pasiūlymą toliau dirbti kompanijoje kaip produktų vadovas viename iš produktų vystymo skyrių kompanijos būstinėje, Lichtenšteine. Šiuo metu dirbu su keliais skirtingais techniniais projektais ir esu atsakingas už sėkmingą globalų veiklų įgyvendinimą.
Kokius privalumus išskirtumėte dirbant užsienio ir Lietuvos kompanijose?
Pagrindinis privalumas – daugiakultūrinė aplinka. Darbas su skirtingų kultūrų žmonėmis suteikia galimybę į daugelį problemų pažvelgti iš skirtingų perspektyvų ir rasti racionaliausius sprendimus. Taip pat pastebėjau, kad užsieniečiai labiau laikosi darbo tvarkos (deadline). Mūsų kompanijoje nuolatos skatinamas grįžtamasis ryšys, taip siekiant užtikrinti aukštą produktyvumo lygį. Įprastai daugelyje lietuviškų kompanijų vadovai grįžtamąjį ryšį darbuotojams pateikia tik metinio pokalbio metu arba pasibaigus projektui.
Kokie sunkumai užklupo išvykus iš gimtosios šalies?
Per pastaruosius dvejus metus gyvenamąją vietą ir šalį pakeičiau 4 kartus. Kaskart persikrausčius reikėdavo laiko apsiprasti naujoje gyvenamojoje vietoje. Šiek tiek pasiilgstu savo šeimos ir senelių, artimiausių draugų. Keliaujant sunku susikurti nuolatinių draugų ratą, nes vos tik tokį susikuri, ateina laikas išvykti ir kitoje šalyje vėl tenka pradėti viską nuo pradžių. Kas keisčiausia, kad per tą laiką nė vienoje šalyje nesutikau lietuvių.
Kaip sprendžiate namų ir artimųjų ilgesio klausimą, ypač pandeminiu laikotarpiu, kuomet yra ribojamos kelionės?
Neslėpsiu, kad labiausiai pasiilgstu savo šeimos, senelių ir artimiausių draugų iš Lietuvos. Dabar pagrindinė priemonė palaikyti ryšius – vaizdo skambučiai. Mano senelis labai nuliūdo, kad nebegaliu jo dažnai aplankyti, kaip buvo įpratęs anksčiau. Bet jis užsispyrė ir įsigijo išmanųjį telefoną, kuriuo dabar kiekvieną savaitę susiskambiname. Jam 80, tad pamokinę jį svarbiausių funkcijų šiandien bendraujame be vargo.
Su draugais per pandemiją pradėjome naują tradiciją – susijungę virtualiai kartais savaitgalio vakarus leidžiame žaisdami stalo žaidimus.
Ko palinkėtumėte būsimiems studentams renkantis studijų kryptį ir ieškant svajonių darbo?
Renkantis studijų kryptį reikia gerai apgalvoti, kiek jūsų įgytas diplomas bus universalus ateityje ir ar besikeičiant rinkos tendencijoms suteiks galimybes išbandyti save skirtingose srityse. Ieškant svajonių darbo reikia ne svajoti, o planuoti. Planuoti, kaip tą darbą rasti ir koks jis turėtų būti. Bet visų svarbiausia yra pasitikėti savimi ir nebijoti priimti iššūkių, kurie neretai gali pasirodyti neįveikiami.
