Nuo rugsėjo 19 d. į Lietuvą per Europos Sąjungos išorės sieną atvykstantiems Rusijos Federacijos piliečiams taikoma sugriežtinta kontrolė.
Atsižvelgus į Rusijos vykdomą karinę invaziją į Ukrainą ir iš to kylančias grėsmes šalių nacionaliniam saugumui, Lietuva kartu su Latvija, Estija bei Lenkija nusprendė griežtinti Rusijos piliečių atvykimo kontrolę.
Tokių patikrinimų metu sprendžiant dėl Rusijos piliečių įleidimo į Lietuvą VSAT pareigūnai turės įsitikinti, ar keliautojai atitinka Vyriausybės patvirtintus kriterijus ir ar nekelia grėsmės Lietuvos nacionaliniam saugumui, viešajai tvarkai, viešajai politikai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai ar tarptautiniams santykiams, kaip numatyta Šengeno sienų kodekse.
Pasak vidaus reikalų ministrės Agnės Bilotaitės, tai – nacionalinio saugumo interesų padiktuotas sprendimas.
„Šių priemonių mus verčia imtis neprognozuojamas ir agresyvus Rusijos elgesys, negalime rizikuoti savo šalies gyventojų saugumu. Rusijos valdžios veiksmai bei kaimyninės šalies gyventojų apklausos, liudijančios, kad didelė dalis Rusijos piliečių remia Rusijos agresiją Ukrainoje, verčia itin rimtai vertinti ne tik Rusijos valdžios veiksmus Ukrainoje, bet ir tiesioginę grėsmę bei galimas rizikas Lietuvos nacionaliniam saugumui. Tikėtina, kad tarp karą Ukrainoje palaikančių Rusijos piliečių yra asmenų, kurie gali tyčia kenkti ir mūsų šalies saugumui, todėl mūsų žinia labai aiški – rūpindamiesi savo žmonių saugumu naudosime visas turimas saugumo stiprinimo priemones, viena jų – nepaprastosios padėties galiojimo metu Rusijos piliečiams taikysime sugriežtintas pasienio patikros procedūras”, – teigia vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.
Per Šengeno išorės sieną į Lietuvą bus įleidžiami tik Rusijos piliečiai ir jų šeimos nariai dėl ypatingų humanitarinių priežasčių, tarptautinius pervežimus vykdančių ekipažų ir įgulų nariai, tranzitu per Lietuvą vykstantys Rusijos diplomatai, asmenys, turintys ES valstybės išduotą leidimą gyventi, taip pat ilgalaikę Šengeno valstybių nacionalinę vizą ar supaprastinto tranzito dokumentą turintys Rusijos piliečiai.
Vidaus reikalų ministerija pabrėžia, kad Lietuva ir toliau dės visas pastangas, kad prieš režimą kovojanti bei taikios kaimynystės siekianti Rusijos pilietinė visuomenė galėtų atvykti ir gauti saugų prieglobstį Lietuvoje.
NSGK pirmininkas dr. Laurynas Kasčiūnas: „20 metų rusai žavėjosi Vakarų Europos miestais, pakrantėmis, vandenynais. Matė laisvę ir demokratiją. Grįždami atgal kiek iš jų bandė kurti demokratiją Rusijos viduje? Tokį teiginį jau girdžiu 20 metų ir jis tuščias, nieko vertas. Pagaliau mes pradėjome kalbėti apie tai, kad ne tik Putinas ar režimas, bet didžioji visuomenės dalis turi mokėti tam tikrą kainą. Kai ji pajaus ją, kad ji nėra Europos dalis, galbūt atsiras vidinis instinktas”.
Nuo rugsėjo 19 d. 24 val. iki pirmadienio ryto 9 val. į Lietuvos Respublikos teritoriją pasieniečiai neįleido 11 Rusijos Federacijos piliečių.
Šiemet iki rugsėjo vidurio pasieniečiai dėl įvairių priežasčių į Lietuvą per ES išorės sieną neleido patekti 861 Rusijos piliečiui.
