Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, išnagrinėjęs policijos pareigūno Dariaus Šerpyčio baudžiamąją bylą, atmetė prokuroro ir nukentėjusiųjų atstovo kasacinius skundus. Pripažinta, kad byla D. Šerpyčiui nutraukta pagrįstai, tačiau pakeistas jos nutraukimo pagrindas.
Teisėjų kolegija konstatavo, kad abiejų instancijų teismai, spręsdami baudžiamąją atsakomybę šalinančios aplinkybės klausimą, nesilaikė kasacinės instancijos teismo nuosekliai formuojamos praktikos dėl policijos pareigūnų, atliekančių tarnybines funkcijas, baudžiamąją atsakomybę šalinančios aplinkybės, nurodytos BK 30 straipsnyje, t. y. profesinių pareigų vykdymo.
Pirmosios instancijos teismas baudžiamąją bylą D. Šerpyčiui dėl nužudymo veikiant būtinosios ginties sąlygomis (BK 28 straipsnio 3 dalis ir 129 straipsnio 1 dalis) nutraukė, nustatęs baudžiamąją atsakomybę šalinančią aplinkybę – būtinąją gintį, o dėl piktnaudžiavimo (BK 228 straipsnio 1 dalis) išteisino. Apeliacinės instancijos teismas prokuratūros ir nukentėjusiųjų atstovo apeliacinius skundus atmetė.
Nukentėjusiųjų atstovas ir prokuratūra kasaciniais skundais prašė panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka, argumentuodami tuo, kad nebuvo susiklosčiusi baudžiamąją atsakomybę šalinančios aplinkybės – būtinosios ginties – situacija.
Nagrinėjamoje byloje policijos pareigūnas panaudojo šaunamąjį ginklą (iššovė penkis kartus, o dėl dviejų šūvių padarytų sužalojimų moteris mirė), kad sulaikytų greitosios medicinos pagalbos (GMP) automobilį apgadinusią ir nesunkiai GMP darbuotoją sužalojusią moterį, kuri aktyviai priešindamasi kėlė grėsmę ir jo paties sveikatai bei gyvybei.
Teisėjų kolegija, nenukrypdama nuo nuosekliai formuojamos teismų praktikos, spręsdama, ar šaunamąjį ginklą susiklosčiusioje situacijoje naudoti buvo „neišvengiamai būtina“, vertino, ar pareigūnas neperžengė savo atliekamų funkcijų ir įgaliojimų ribų, ar susiklosčiusi situacija atitiko Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 2 straipsnyje nustatytas išimtis, ar pareigūno veikimas buvo pagrįstas sąžiningu įsitikinimu dėl būtinybės panaudoti ginklą, ir konstatavo, kad D. Šerpytis susiklosčiusioje situacijoje veikė esant baudžiamąją atsakomybę šalinančiai aplinkybei – profesinių pareigų vykdymui. Teismas priminė, kad asmenų, kurie padaro žalą, vykdydami profesines pareigas, tačiau neviršydami įstatymų ar kitų teisės aktų nustatytų įgaliojimų, baudžiamoji atsakomybė šalinama visais atvejais taikant BK 30 straipsnį.
Teisėjų kolegija taip pat pažymėjo, kad išvadai dėl įstatymų ar kitų teisės aktų nustatytų įgaliojimų viršijimo BK 30 straipsnio 2 dalies prasme nėra pagrindo. Apie ją būtų galima kalbėti tik tuo atveju, jei, esant visai ekipažų komplektacijai (visi pareigūnai turėjo tik po vieną elektroimpulsinio prietaiso užtaisą, nors nustatyta, kad jų turi turėti po du, taip pat tarnybiniuose automobiliuose nebuvo skydų), kitos nei šaunamasis ginklas priemonės nebūtų naudojamos apskritai ar būtų panaudota tik dalis jų. Tik susiklosčius situacijai, kai pareigūnai į iškvietimą būtų išleidžiami pasirūpinus visomis būtinomis ir pakankamomis priemonėmis, tačiau jos nebūtų tinkamai panaudotos, nebūtų išnaudotos visos priemonės, nepanaudojant mirtiną grėsmę keliančios jėgos, būtų galima spręsti, ar pareigūnai neviršijo jiems nustatytų įgaliojimų. Be to, byloje nenustatyta, jog D. Šerpytis turėjo užtikrinti, kad tarnybiniuose automobiliuose būtų visos reikalingos priemonės, ir buvo už tai atsakingas (be to, jis ieškojo skydo abiejuose tarnybiniuose automobiliuose, tačiau šio nebuvo).
Nagrinėjamu atveju buvo panaudotos visos turėtos specialiosios priemonės: ašarinės dujos, teleskopinė lazda, elektroimpulsinis prietaisas (panaudoti visų pareigūnų, jį turėjusių, turimi prietaisai), koviniai veiksmai, o šaunamasis ginklas buvo panaudotas tik kraštutiniu atveju – moteriai artinantis prie D. Šerpyčio su ištiestu peiliu, nereaguojant į perspėjimą, kad šaus, ir jam pagrįstai susiklosčiusioje situacijoje manant, kad jo gyvybei gresia pavojus.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, abiejų instancijų teismų baigiamieji aktai pakeisti tik dėl netinkamai taikytos baudžiamąją atsakomybę šalinančios aplinkybės nurodant, kad baudžiamoji byla D. Šerpyčiui nutrauktina nustačius ne būtinosios ginties, o profesinių pareigų vykdymo atsakomybę šalinančią aplinkybę.
2026 m. gegužės 26 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-93-1073/2026. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
Vieša teismų sprendimų paieška. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra vienintelis kasacinis teismas įsiteisėjusiems bendrosios kompetencijos teismų sprendimams peržiūrėti. Kasacinio teismo pagrindinė paskirtis – užtikrinti vienodą bendrosios kompetencijos teismų praktiką valstybėje.
Šio pranešimo tikslas – informuoti visuomenę apie kasacinio teismo nagrinėjamas bylas ir jose sprendžiamus teisės aiškinimo ir taikymo klausimus. Tai nėra oficialus Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties tekstas. Pranešimas neatspindi visos nutartyje išdėstytos teisinės argumentacijos, juo negali būti remiamasi kaip bylų nagrinėjimo teisės šaltiniu.
