Vyriausybė pritarė Žemės ūkio ministerijos siūlymui leisti ūkininkams, ketinantiems atsisakyti ūkininkavimo ir siekiantiems šeimos ūkių tęstinumo, perleisti valstybinės žemės nuomos teises šeimos nariams.
Iki šiol tai nebuvo įmanoma. Dabar galiojanti tvarka riboja šeimos ūkių tęstinumą (kartų kaitą), kadangi perleidus ūkininko ūkį, šio ūkio perėmėjas, norėdamas toliau naudoti nuomotus valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypus, privalo iš naujo inicijuoti šių žemės sklypų nuomos procedūras.
Tai kelia riziką prarasti šeimos nario nuomotą valstybinės žemės ūkio paskirties žemę, nes ji gali būti išnuomota kitiems asmenims. Be to, vykstant tokios žemės nuomos procedūroms, žemė lieka laikinai nenaudojama, todėl nutrūksta ūkio veiklos tęstinumas.
„Jaunieji ūkininkai yra labai svarbūs apsirūpinant maistu ir užtikrinant kaimo vietovių gyvybingumą, todėl jiems turi būti sudarytos tinkamos sąlygos čia kurti savo gyvenimą ir karjerą. Norime, kad šeimos ūkiai galėtų sklandžiai pereiti iš kartos į kartą, be nereikalingų kliūčių ir baimės prarasti dirbamą žemę. Keisdami valstybinės žemės nuomos teisių perleidimo tvarką mažiname biurokratiją ir padedame ūkiams toliau dirbti, planuoti investicijas bei augti“, – sako žemės ūkio ministras Andrius Palionis.
2026 m. vasario 1 d. duomenimis, jaunųjų – iki 40 metų ūkininkų – yra 14 189. Didžiausią dalį sudaro vidutinio amžiaus ūkininkai, nuo 40 metų iki pensinio amžiaus, kurių yra net 44 462. Tuo tarpu pensinio amžiaus ūkininkų skaičius siekia 25 785.
Šie skaičiai atskleidžia, kad ūkininkų bendruomenėje dominuoja vyresnio amžiaus žmonės, o jaunųjų ūkininkų dalis yra palyginti mažesnė. Atsižvelgiant į tai tikėtina, jog būtent vyresnio amžiaus ūkininkai dažniau pasinaudotų galimybe perleisti valstybinės žemės nuomos teisę savo šeimos nariams.
Žemės ūkio ministerija atkreipia dėmesį, kad pokyčiais siekiama skatinti fizinių asmenų įsitraukimą į ūkio veiklą bei jos tęstinumą, o ne visuotino žemės nuomos perleidimo.
Šiam Vyriausybės sprendimui dar turės pritarti Seimas.
