Krašto apsaugos viceministrė Orijana Mašalė Vidurio ir Rytų Europos valstybių „Bukarešto devyneto“ susitikime, skirtame karinio mobilumo klausimams, pabrėžė, kad efektyvus karinis mobilumas nėra prabanga – tai absoliuti būtinybė Europos saugumui. Anot viceministrės, Lietuva jau įgyvendina konkrečius žingsnius šioje srityje ir yra pasirengusi veikti dar sparčiau.
„Europos Sąjungos biudžeto sudarymas ir planavimas turi remtis karo meto mentalitetu. Lietuva identifikavo daugiau nei 20 karinio mobilumo infrastruktūros projektų, kurių vertė siekia 4 milijardus eurų, iš kurių didžiausia dalis turi būti skirta „Via Baltica“ projektui. Šie projektai dar labiau gerins karinės technikos judėjimą ir užtikrins suderinamumą su ES ir NATO reikalavimais“, – Vilniuje vykusiame susitikime sakė karinio mobilumo klausimus kuruojanti krašto apsaugos viceministrė O. Mašalė.
Viceministrė akcentavo, kad Lietuvos prioritetas karinio mobilumo srityje yra sausumos transporto infrastruktūra – keliai ir geležinkeliai.
„Esame dėkingi Susisiekimo ministerijos ir kitų sektorių kolegoms už įgyvendinamus ir kariniam mobilumui skirtus projektus. Tačiau vien Lietuvos pajėgumų nepakanka, ES biudžeto formavimo tempai turi atspindėti dabartinę saugumo aplinką. Turime užtikrinti nuoseklų Europos infrastruktūros tinklų fondo finansavimą, turėti sklandžiai veikiantį karinio mobilumo koridorių tinklą, gilinti ES ir NATO bendradarbiavimą siekiant suvienyti ir supaprastinti karinio mobilumo veiksmus, taip pat įgyvendinti kritinės infrastruktūros apsaugos sprendimus, didinant atsparumą ir saugumą nuo hibridinių grėsmių“, – konkrečius siūlymus išdėstė krašto apsaugos viceministrė.
Bukarešto devynetas buvo įkurtas 2015 metais devynių Vidurio ir Rytų Europos valstybių – Bulgarijos, Čekijos, Estijos, Latvijos, Lenkijos, Lietuvos, Rumunijos, Slovakijos ir Vengrijos – iniciatyva, reaguojant į Rusijos agresiją Ukrainoje.
