Birželio 12 d. Liuksemburge vykusiame Europos Sąjungos (ES) tarybos žemės ūkio ir žuvininkystės posėdyje šalių narių atstovai diskutavo ekologinės gamybos reglamentavimo ir jų ženklinimo klausimais, aptarė padėtį žemės ūkio rinkose bei kitas aktualijas.
Europos Komisija (EK) siūlo suteikti kiekvienai valstybei narei teisę nustatyti leistiną pesticidų likučių dydį jų šalyje sukuriamoje ekologinėje produkcijoje. Lietuva šiuo klausimu laikosi griežtos politikos – ekologiniuose produktuose pesticidų likučių neturi būti.
Lietuvos žemės ūkio viceministras Rolandas Taraškevičius, pasisakydamas šiuo daug diskusijų sukėlusiu klausimu, buvo kategoriškas – iki šiol nepasiektas rezultatas, tenkinantis visas puses, situacija atsidūrė akligatvyje.
„Tolstame nuo vizijos ekologiniais ūkiais laikyti tik tokius ūkius, kurie vykdo ekologinę gamybą. Kokia gi čia ekologinė gamyba, jei legalizuosime pesticidų buvimą ekologiškuose produktuose? Jei šalys individualiai galės nuspręsti, kiek ir ar išvis gali būti pesticidų likučių ekologiniuose produktuose, bus pažeistas konkurencingumo principas, jau nekalbant apie tai, kad vartotojai pateks į tikrą sumaištį dėl nevienodų kontrolės ir kokybinių kriterijų taikymo. Tokiu žingsniu mes palaidosime vartotojų pasitikėjimą ekologiška produkcija”, – pabrėžė žemės ūkio viceministras R. Taraškevičius.
ES Tarybai pirmininkaujanti Malta pasiryžusi tęsti derybas, artimiausiu metu deryboms bus pateiktas naujas konsoliduotas tekstas, taip pat numatoma organizuoti Specialiojo žemės ūkio komiteto posėdį, kuriame tikimasi sėkmingų derybų ekologinės gamybos reglamentavimo klausimais.
Kitas Lietuvai itin svarbus klausimas – lieso pieno miltelių (LPM) padėtis rinkoje. ES intervencijoje yra sukauptos didelės LPM atsargos, kurių realizuoti iki šiol nesiseka. Europos Komisaras Phill Hogan, apžvelgdamas situaciją įvairiose žemės ūkio rinkose, pripažino, kad sukauptos LPM atsargos kelia susirūpinimą, tačiau, pasak jo, tai sudaro tik 6 proc. viso pieno kiekio, taip pat tikimasi kainų pakilimo.
Situaciją komplikuoja tai, kad nuo balandžio mėnesio Lietuvoje ir kitose valstybėse narėse įmonės vėl pradėjo pardavinėti LPM į intervenciją. Iš 8 tūkst. tonų intervencinių LPM net 44 proc. supirkta Lietuvoje. Tai, pasak žemės ūkio viceministro R. Taraškevičiaus, rodo, kad Lietuva yra labiausiai veikiama šalis.
„LPM padėtis Lietuvai yra tarsi Damoklo kardas. Gal ES tie 6 proc. – 350 tūkst. tonų LPM atsargų – ir nėra didelis kiekis, tačiau mums jis – milžiniškas, juolab, kad yra grėsmė jam augti. Būtina kuo skubiau imtis visų įmanomų priemonių, kad sukauptos intervencinės atsargos palaipsniui ir atsakingai būtų pradėtos realizuoti, taip išvengiant neigiamo poveikio ES pieno rinkai”, – teigė R. Taraškevičius.
Lietuva viliasi, kad EK aktyviai ieško galimybių, kaip realizuoti supirktus LPM. Vienas siūlymų – panaudoti LPM atsargas humanitarinei pagalbai.
Tarybos metu taip pat buvo diskutuojama ES pozicijos dėl PPO derybų žemės ūkio, derybų dėl ES ir MERCOSUR asociacijos susitarimo, AS ir ES žemės ūkio ministrų konferencijos (vyksianti liepos 2 d. Romoje), Europos deklaracijos dėl sojos bei kitais klausimais.
Žemės ūkio ministerijos informacija
