Lietuviai sudaro vis daugiau vedybų sutarčių, tačiau Bažnyčia įspėja: tokia santuoka negalioja

Lietuvoje kasmet daugėja sutuoktinių, kurie savo turtinius santykius apibrėžia vedybų sutartimis. Vedybų sutartys tampa vis aktualesniu ir priimtinesniu instrumentu susitariant dėl vedybinio ir povedybinio gyvenimo, praneša valstybės įmonė Registrų centras. Tačiau ketinantys tuoktis Bažnyčioje turėtų suklusti – esant vedybų sutarčiai, negalioja Santuokos sakramentas.

Registrų centro administruojamame Vedybų sutarčių registre praėjusiais metais buvo įregistruota beveik 1,8 tūkst. vedybų sutarčių (5 proc. daugiau nei 2017 metais). Iš jų 1,2 tūkst. buvo povedybinės sutartys, kurios įsigaliojo nuo sutarties sudarymo, ir dar beveik 600 buvo ikivedybinės, kurias sutuoktiniai sudarė dar iki santuokos ir kurios pradėjo galioti sudarius santuoką.

Vien per šiuos metus Vedybų sutarčių registre jau įregistruota 715 vedybų sutarčių (500 povedybinių ir 215 ikivedybinių).

Įregistruoti vedybų sutartį galimą ir santuoką sudarius užsienyje. Nuo praėjusių metų pradžios buvo įregistruota beveik 10 tokių sutarčių, kurias pateikė Prancūzijoje, Vokietijoje, Austrijoje, Liuksemburge, Rusijoje ir Nyderlanduose susituokusios poros.

Nuo 2002 metų veikiančiame Vedybų sutarčių registre iš viso šiuo metu įregistruota beveik 15 tūkst. vedybų sutarčių.

Teisininkų teigimu, vedybų sutartis užtikrina stabilesnius sutuoktinių santykius, kadangi sutartyje nustačius santuokoje įgyto turto padalijimo sąlygas, skyrybų atveju nekils ginčų dėl to, kam turėtų priklausyti turtas. Be to, tokiose sutartyse nustačius turto ir prievolių atskirumo sąlygas, vieno iš sutuoktinių skolos nebūtų išieškomos iš bendro sutuoktinių turto. Skyrybų atveju, turint sudarytą vedybų sutartį, sutrumpėja bylinėjimųsi teismuose laikas ir turto padalijimo procedūros.

Tačiau Katalikų Bažnyčios dvasininkai sako vis dažniau susiduriantys su situacija, kad pasiryžusios sudaryti Santuokos sakramentą poros, jau būna sudariusios vedybų sutartį. Iš kunigo sužinojusios, kad, esant tokiai situacijai, Santuokos sakramentas negalios, jos labai nemaloniai nustemba.

„Krikščioniška santuoka yra visam gyvenimui. Bažnytinė santuoka nepripažįsta skyrybų: kai tuokiesi, tai tu atmeti skyrybas iš principo. Pasiryžti, kad mes niekada nesiskirsime. O vedybinė sutartis yra ne apie tai. Ji yra apie tai, kaip mes skirsimės. Kadangi dar prieš tuokdamasis jau sudarai sutartį kaip tu skirsiesi, tai tada ir bažnytinė Santuoka negalioja. Suprantate, tai yra nelogiška: pirmiausia susitari kaip mes dalinsimės turtą, kai skirsimės, o paskui susituoki visam gyvenimui.

Kitas dalykas, bažnytinė santuoka yra gyvenimo subendrinimas, viso gyvenimo. Tavo turtas yra tavo gyvenimo dalis, tarp kitko ne pati esminė, jeigu tu nenori dalintis savo gyvenimu, nenori dalintis savo turtu, tai tada ir nesituok“, – Eltai Santuokos sakramento esmę aiškino Vilniaus arkivyskupijos Bažnytinio teismo teisėjas, bažnytinės teisės daktaras Vytautas Brilius.

2018 m. Vedybų sutarčių registre buvo įregistruota 6,2 tūkst. turto padalijimo faktų, o per visą šio registro veikimo laikotarpį tokių įregistruotų faktų skaičius perkopė 100 tūkstančių.

Duomenis Vedybų sutarčių registrui teikia notarai, patvirtinę vedybų, sugyventinių, turto padalijimo sutartis, šių sutarčių pakeitimus ar pabaigą, taip pat teismai, priėmę sprendimus dėl bendrosios jungtinės nuosavybės turto padalijimo, sutuoktinio ar sutuoktinių kreditorių, kurių teise pažeidė vedybų ar sugyventinių sutarties pakeitimas ar nutraukimas, pažeistų teisių atkūrimo, vedybų, sugyventinių ar turto padalijimo sutarčių pakeitimo ar pabaigos.