Dėl mažo gimstamumo Lietuvoje populiacija kasmet nyksta vidutiniškai po 10 tūkstančių žmonių.
Šio šimtmečio pradžioje gimstamumas Lietuvoje buvo žemiausias. Nuo šio šimtmečio pradžios gimusiųjų skaičius visą laiką buvo artimas 30 tūkst., o per pastaruosius dvejus metus sumažėjo iki 28 tūkstančių. Kad populiacija nenyktų, suminis gimstamumo rodiklis (vienos moters pagimdytų vaikų skaičius) turėtų būti 2,1, o ne 1,63 kaip dabar.
Dešimtą praėjusio amžiaus dešimtmetį gimstamumas krito beveik perpus: nuo daugiau kaip 57 tūkst. dešimtmečio pradžioje iki 30 tūkst. dešimtmečio pabaigoje. Dalis šiuo laikotarpiu gimusių vaikų kartų su tėvais emigravo. Tad šio amžiaus jaunimo Lietuvoje yra gerokai mažiau nei prieš keletą metų: 2010-aisiais jų buvo 230 tūkst. o 2018 metais – 166 tūkstančiai.
Pasidžiaugti galime tik pradėjusia ilgėti vidutine gyvenimo trukme. Nors tarp Europos Sąjungos šalių iki šiol išsiskyrėme aukštais mirtingumo rodikliais, jie per pastaruosius dešimt metų nuosekliai gerėja. Lietuvos mirtingumo rodikliai, ypač jauno ir vidutinio amžiaus vyrų, buvę didžiausi Europoje, pradėjo gerėti nuo 2007 metų. Vyrų vidutinė gyvenimo trukmė jau dešimt metų stabiliai ilgėjo ir 2017-aisiais pasiekė 70,7 metų. Lietuva ir Latvija niekaip to rodiklio negalėjo pasiekti. Vyrų vidutinė gyvenimo trukmė buvo trumpesnė nei 70 metų, bet pernai pagaliau pralenkėme Latviją.
Nustatyta, jog mažėja mirtingumas nuo kraujotakos sistemos ligų ir išorinių mirties priežasčių. Tai rodo, kad pradedame gyventi sveikiau, saugiau. Vis dėlto tarp ES šalių pagal gyvenimo trukmę dar esame sąrašo gale.
