Artėjant Lietuvos socialinio draudimo šimtmečiui atliktas šalies gyventojų tyrimas parodė, kad dauguma žmonių socialinio draudimo sistemą vertina palankiai, tačiau kartu tikisi didesnių išmokų ir aiškesnės informacijos apie tai, kaip ši sistema veikia.
„Sodros“ užsakymu atlikto reprezentatyvaus tyrimo duomenimis, Lietuvos socialinio draudimo sistemą gyventojai vertina vidutiniškai 7 balais iš 10 galimų. Beveik pusė apklaustųjų (45 proc.) teigia pasitikintys valstybiniu socialiniu draudimu, o dar 40 procentų nurodė neutralų atsakymą: „nei pasitikiu, nei nepasitikiu“. 59 proc. apklaustųjų „Sodrą“ laiko stabilia ir patikima institucija.
Tyrimo rezultatai taip pat rodo, kad gyventojai gerai supranta pagrindinius socialinio draudimo principus. Dauguma respondentų žino, kad socialinio draudimo įmokos užtikrina pensijų draudimą (82 proc.), ligos ir motinystės draudimą (80 proc.), o pensijos ar išmokos dydis pirmiausia priklauso nuo žmogaus sumokėtų įmokų ir turimo stažo.
Tarp sričių, už kurias atsakinga „Sodra“, dažniau įvardijamas pensijų, išmokų apskaičiavimas ir mokėjimas (91 proc.) ir „Sodros“ įmokų surinkimas (84 proc.).
Socialinio draudimo vertė – saugumas įvairių gyvenimo situacijų akivaizdoje
Gyventojai aiškiai įvardija, kurios socialinio draudimo sritys jiems svarbiausios. Pirmoje vietoje yra senatvės pensija (86 proc.), taip pat svarbios ligos išmokos (77 proc.), negalios pensijos (65 proc.) ir motinystės ar tėvystės išmokos (62 proc.).
Be to, 74 proc. respondentų teigia, kad socialiniame draudime dalyvautų net ir tuo atveju, jei tai nebūtų privaloma. Sistema suvokiama kaip svarbi asmeninio saugumo dalis – dažniausios priežastys joje dalyvauti tai ateities pensijos užtikrinimas (28 proc.), finansinis saugumas (25 proc.) ir socialinės garantijos (23 proc.).
Apklaustieji, kurie nedalyvautų valstybiniame socialiniame draudime, jei tai nebūtų privaloma, (26 proc.), kaip to priežastį dažniausiai įvardija tai, kad kauptų patys arba investuotų.
Sistemą suvokia per išmokų prizmę
Vis dėlto tyrimas atskleidė ir problemas, kurias gyventojai mato socialinio draudimo sistemoje. Dažniausiai minimi trūkumai – per mažos pensijos ir išmokos (57 proc.) bei per didelė biurokratija (48 proc.).
Apklaustieji „Sodrą“ pirmiausia linkę vertinti pagal išmokų dydį (55 proc.). Taip pat tarp vertinimo kriterijų dažniau minimi įmokų „Sodrai“ dydžiai (37 proc.) ir „Sodros“ finansinė padėtis (32 proc.).
Respondentai dažniau mano, kad labiausiai bendrą „Sodros“ mokamų pensijų lygį lemia valdžios sprendimai (70 proc.) ir ekonominė situacija šalyje (69 proc.). 16 proc. apklaustųjų mano, kad pensijų lygis priklauso nuo „Sodros“ administracinių gebėjimų.
Apklaustųjų nuomone, dalyvavimą socialiniame draudime patrauklesniu padarytų didesnės išmokos senatvėje, ligos, nedarbo atveju (68 proc.).
Gyventojai tikisi aiškios informacijos
Tyrimas taip pat parodė, kad dauguma gyventojų jaučiasi pakankamai informuoti apie socialinio draudimo sistemą. Apklaustiesiems dažniausiai pakanka informacijos apie jų teises gauti socialinio draudimo išmokas (70 proc.) ir apie tai, kur galima daugiau sužinoti apie valstybinį socialinį draudimą bei gauti konsultacijas (66 proc.).
Žmonės labiausiai domisi informacija apie tai, kaip apskaičiuojamos pensijos ir išmokos (49 proc.), kaip jos didėja ar mažėja (48 proc.) ir nuo ko priklauso teisė jas gauti (44 proc.).
Respondentams apie valstybinį socialinį draudimą daugiausiai stinga šios informacijos: apie išmokas, jų dydžius, skaičiavimus (8 proc.) ir apie pačią sistemą, skaičiuokles (7 proc.).
Didžioji dalis gyventojų informacijos apie socialinį draudimą ieško „Sodros“ interneto svetainėje (63 proc.), „Sodros“ asmeninėje paskyroje (35 proc.) arba skambina į „Sodrą“ (31 proc.).
Šimtmetį mininti sistema – stipriai pasikeitusi
„Simboliška, kad visuomenės nuomonės tyrimo rezultatus aptariame artėjant socialinio draudimo šimtmečiui Lietuvoje. Per šimtą metų sistema labai pasikeitė – tapo modernesnė, skaidresnė ir gerokai platesnė nei buvo jos pradžioje. Tačiau tyrimas taip pat primena, kad dar turime daug darbo – ypač aiškinant žmonėms, kaip veikia socialinis draudimas bei gerinant paslaugas“, – sako „Sodros“ direktorius Kęstutis Čereška.
Pasak jo, svarbu suprasti ir institucijų atsakomybių ribas.
„Pensijų ir išmokų dydžius lemia įstatymai, ekonominė situacija ir politiniai sprendimai. „Sodros“ užduotis yra užtikrinti, kad visos išmokos būtų tiksliai ir laiku apskaičiuotos bei išmokėtos. Vis dėlto nuo mūsų labai priklauso tai, kaip žmogus jaučiasi bendraudamas su sistema – ar gauna aiškią informaciją, ar yra gerai aptarnaujamas, ar supranta savo teises ir pareigas. Dėl to dedame daug pastangų“, – teigia K. Čereška.
Socialinis draudimas – sistema, kuri veikia tik dalyvaujant visiems
Tyrimo rezultatai rodo, kad dauguma gyventojų supranta solidarumo principą – 64 proc. respondentų mano, kad socialinis draudimas turi būti privalomas, nes tik tuomet sistema gali veikti ir užtikrinti apsaugą visiems.
Tyrimą 2025 m. pabaigoje atliko „Spinter tyrimai“ rinkos ir visuomenės apklausų kompanija, apklaususi 1017 Lietuvos gyventojų. Tyrimo tikslas buvo išsiaiškinti visuomenės suvokimą apie valstybinio socialinio draudimo svarbą bei sužinoti, kaip Lietuvos gyventojai suvokia „Sodros“ veiklą ir kaip vertina valstybinio socialinio draudimo sistemos svarbą.
