Virtualus ugdymas, jei ne šiandien, tai po savaitės bus jau neišvengiama kasdienybė visiems Lietuvos mokiniams bei mokytojams. Nuotolinis darbas tampa būtina sąlyga sėkmingai tęsti formalųjį ugdymą(si) ir Bendrųjų mokymosi programų įgyvendinimą šiuo metu. „Šiaurės licėjaus“ pedagogai jau pirmą karantino dieną perkėlė ugdymą į virtualią mokyklą ir pradėjo darbus nuotoliniu būdu. Savo patirtimi bei įžvalgomis apie virtualų darbą su vyresnių klasių mokiniais dalinasi Lietuvos metų mokytoja Anna Mažuolienė.
Technologijos vaikams – pažįstama teritorija
„Ne paslaptis, kad šiuolaikinius vaikus traukia technologijos, tad pati žinia, jog mokysimės iš namų visi prisijungę prie bendros platformos kelia nemažą mokinių susidomėjimą. Tačiau, pasiruošti tokiai veiklai pradžioje tikrai nemenkas iššūkis – juk negali fiziškai prieiti prie kiekvieno mokinio, nėra akių kontakto, per ekraną nepateiksi fiziškai apčiuopiamų priemonių. Pirmasis žingsnis mokytojui – išsinagrinėti aplinką, kurioje planuojamos vesti virtualios pamokos ir pasibandyti visas tos aplinkos galimybes. Smagu, jog vyresniems mokiniams nėra naujiena bendrauti virtualioje aplinkoje, burtis į grupes, talpinti vaizdus ar bendrauti pasitelkiant vaizdo skambučius, tad didelių adaptacinių sunkumų tikrai neatsiranda,“ – patirtimi dalinasi „Šiaurės licėjaus“ pagrindinio ugdymo matematikos mokytoja Anna Mažuolienė.
Svarbu – nuoseklumas
Pasak matematikos mokytojos A. Mažuolienės, antras žingsnis – apgalvoti kiekvieną pamokos dalį. Puiku, jeigu pavyksta išlaikyti tokią veiklos struktūrą, kokią paprastai taikome, tokią, prie kurios mokiniai yra įpratę per mūsų veiklas. Jeigu paprastai veiklą pradedame nuo kartojimo, pradėkime taip ir dabar. Juk virtuali pamoka nereiškia, kad reikia kiekvieną minutę panaudoti kuo daugiau technologinių sprendimų, parodyti kuo įvairesnių vaizdo įrašų. Pagrindinis tikslas – sudaryti galimybes mokiniui gerinti ir gilinti dalyko žinias. Darbas vyks sklandžiau, jeigu naudojamus metodus pavyks pritaikyti prie jau turimos mokinio patirties. Svarbi planavimo dalis – užduočių pateikimas ir grįžtamasis ryšys: interaktyvios užduotys, vaizdo konferencija su mokiniais tikrai pagyvina veiklos turinį, tad planuojant veiklą pasidomėkite, kokias galimybes turi jūsų pasirinkta platforma. Puiku, jeigu joje numatyta apklausos kūrimo galimybė, pavyzdžiui „Microsoft Forms“.
Interaktyvios užduotys
Interaktyviam užduočių pateikimui puikiai tinka tekstinių dokumentų rengimo programa „Google docs“. Taip pateiktos užduoties privalumas yra tas, kad mokinio darbas iš karto yra įrašomas ir pateikiamas mokytojui. Jeigu mokytojas ir mokinys yra atsivertę tą patį dokumentą, mokytojas realiu laiku gali stebėti visus mokinio įrašus ir, pastebėjęs netikslumus, iš karto konsultuoti. Jeigu jūsų pasirinktoje mokymo(si) aplinkoje tokios galimybės kol kas nerandate – nenusiminkite, savo atliktus darbus mokiniai gali tiesiog nufotografuoti ir atsiųsti. Svarbu surasti tokius įrankius, kurie būtų patogūs visiems.
Darbas grupėse
„Jeigu jūsų mokiniai mėgsta dirbti grupėmis – virtuali aplinka tam puikiai tinka. Suskirstykite mokinius į norimo dydžio grupes ir kiekvienai grupei sukurkite savo „pokalbių kambarį“ . Dirbdami tokiame virtualiame kambaryje mokiniai gali bendrai kurti pristatymą, kelti vaizdo ir garso įrašus. Dirbant virtualiomis grupėmis svarbu susitarti dėl konsultacijų su mokytoju, patogiausia yra su kiekviena grupe atskirai aptarti konsultacijų laiką, susitarti, kokiu tiksliai laiku mokytojas yra pasiekiamas arba kokiu būdu pateikiami klausimai (jeigu prie grupės yra galimybė prisijungti naudojant išmanųjį telefoną – puikiai tinka garso žinutės),“ – pataria „Šiaurės licėjaus“ pagrindinio ugdymo matematikos mokytoja Anna Mažuolienė.
