Pilnos spintelės neišnaudotų maisto produktų – šiandienos lietuvių kasdienybė: pusė respondentų karantino laikotarpiu kaupė maisto atsargas, rodo „Malsenos“ užsakymu atlikta reprezentatyvi šalies gyventojų apklausa. Pusė iš jų – sukauptų atsargų taip ir neišnaudojo. Tuo metu „Maisto banko“ paramos gavėjų sąrašai ilgėja – skurstančiųjų kiekis auga, o maisto atsargų socialiai remtiniems – labai trūksta. Todėl jau gegužės 26 dieną po visą Lietuvą keliaujantis „Maisto banko“ autobusiukas atvyksta į Marijampolę ir kviečia miestiečius aukoti ilgo galiojimo maisto produktų nepasiturintiems.
Reaguodami į situaciją šalyje, „Malsena“ paaukojo ilgo galiojimo maisto produktų skurstantiems ir kviečia visus verslus bei fizinius asmenis pasekti jų pavyzdžiu. Šiuo metu visoje šalyje vyksta kampanija „Kaupti mažiau dalintis. Kurioje vietoje dėsime kablelį?“, kuri ragina dalintis maistu su skurstančiais ir padėti spręsti didžiulę nelygybės ir skurdo problemą.
Gegužės 26 d. kampanijos autobusiukas atkeliauja į Marijampolę: nuo 10:00 iki 11:30 jis stovės J. Basanavičiaus aikštėje, todėl visi marijampoliečiai kviečiami paaukoti ilgo galiojimo maisto skurstantiems. Tie, kurie nespės to padaryti, galės norimus paaukoti ilgojo galiojimo produktus atnešti į specialią „Maisto banko“ maistadėžę, adresu: J. Basanavičiaus a. 1 (miesto savivaldybė).
„Jeigu jūsų spintelėse užsiliko ilgo galiojimo maisto produktų, o galbūt tiesiog norite prisidėti prie „Maisto banko“ veiklos – mums jūsų pagalba svarbi, kaip niekada. Nuo gegužės 20 d. visą mėnesį Lietuvoje važinės kampanijos autobusiukas, kuris surinks ilgo galiojimo maisto produktus. Mūsų ambicija – su savanorių pagalba apkeliauti visą Lietuvą. Taip pat daugelyje savivaldybių stovės specialios maisto dėžės. Prašome aukoti jums patogiu būdu arba susisiekti su mumis visus – fizinius asmenis, ūkininkus ar verslus: jeigu turite ilgo galiojimo maisto, kurį galite paaukoti, nekaupkite ir nesandėliuokite jo – paremsite tuos, kuriems to maisto reikia, kad išgyventų“, – sako „Maisto banko“ vadovas Simonas Gurevičius.
Ilgo galiojimo maisto produktų trūkumas
Dėl koronaviruso pandemijos ir paskelbto karantino, Lietuvoje neįvyko kasmetinė „Maisto banko“ akcija, kurios metu surinkti ilgo galiojimo maisto produktai padėdavo išgyventi tūkstančiams skurstančiųjų. Trūkumas didžiulis – „Maisto bankas“ neteko galimybės surinkti apie 240 tonų ilgo galiojimo maisto produktų ir padėti 53 tūkst. nepasiturinčių asmenų.
„Prasidėjus karantinui žmonės tiesiog šlavė parduotuvių lentynas ir kaupė maisto produktus, o mūsų organizacija dėl karantino apskritai prarado galimybę surinkti ilgiau galiojančio maisto skurstantiems. Apie pilnas spintelių lentynas ir prikauptas maisto atsargas socialiai remtini žmonės galėtų tik pasvajoti. Šiuo metu susiduriame su tragišku šių produktų trūkumu – atsargų turime vos kelioms dienoms į priekį, o paklausa – sparčiai auga“ – teigia S.Gurevičius.
Vienos didžiausių grūdų perdirbimo įmonių Lietuvoje „Malsena“ vadovas Marius Dužinas teigia, kad karantino metu ilgo galiojimo maisto produktų pardavimų kiekiai išaugo keleriopai.
„Ilgo galiojimo maisto produktų, pavyzdžiui, miltų ir grūdų dribsnių, poreikis prasidėjus karantinui pernakt padidėjo kone dvigubai. Teko padidinti apsukas, perskirstyti darbuotojų išteklius bei skubiai užsitikrinti nenutrūkstamą tiekimą. Kad patenkintumėme Lietuvos vartotojų poreikius, net sustabdėme kai kuriuos eksporto užsakymus. Situacija panaši visoje Europoje: „Nielsen“ rinkos apžvalga rodo, kad pirmosiomis karantino savaitėmis D. Britanijoje maisto prekėms išleista 2 milijardais svarų daugiau. Natūralu, kad žmonės ruošėsi, planavo savo apsipirkimus, tačiau reprezentatyvi lietuvių apklausa rodo, kad dalis jų – šių produktų neišnaudojo, kai tuo metu skurdas ir nepriteklius šalyje auga“, – teigia „Malsenos“ vadovas.
„Spinter tyrimų“ atlikta apklausa parodė, kad 53 proc. lietuvių karantino metu kaupė maisto atsargas: 28 proc. pasirūpino didesnėmis maisto atsargomis nei įprastai, 16 proc. – įsigijo maisto atsargų, nors įprastai neturėdavo jokių, 9 proc. – pasirūpino dideliu kiekiu papildomų maisto atsargų. Daugiau kaip pusė kaupusiųjų šių atsargų neišnaudojo.
Skurstančiųjų ir alkanų skaičius auga
Lietuvoje karantino metu bedarbių padaugėjo apie keturiasdešimčia tūkstančių. Pasekmės negailestingos – žmonėms ima trūkti pinigų būtiniausioms išlaidoms, tarp jų – ir maistui. Anot S. Gurevičiaus, skaičiuodami koronaviruso aukas turėtumėme nepamiršti pažvelgti į ilgalaikius viruso padarinius – jau šiandien skurstančiųjų eilės ilgėja, o maisto trūkumas kamuoja ne tik nepasiturinčius, bet ir darbo netekusius asmenis.
„Iki karantino didžioji dalis pagalbos besikreipusių buvo senjorai, neįgalieji ar gausios šeimos, o dabar jaučiame, kad prašyti pagalbos pradėjo darbą praradusieji žmonės. Panašu, kad ši situacija tik blogėja. Pagalbos skambučių kiekis – ženkliai išaugo: daug daugiau žmonių prašo maisto sau, artimiesiems, kaimynams. Vien Vilniuje karantino laikotarpiu papildomai buvo išdalinti tūkstančiai maisto paketų ir dėl jų poreikio užklausos nenutyla”, – teigia „Maisto Banko“ atstovas.
Tikisi ir valstybės paramos
Šiuo metu Lietuvoje dalinama Europos pagalbos labiausiai skurstantiems asmenims fondo (EPLSAF) parama – valstybė ją perka iš Europos Sąjungos lėšų, o „Maisto bankas“ dalina ją dalyje savivaldybių. Tačiau pastebima, kad valstybės įsitraukimas galėtų būti didesnis.
„Verslo iniciatyvos džiugina, bet mes su viltimi laukiame ir papildomos valdžios pagalbos. Pavyzdžiui, Didžiojoje Britanijoje vyriausybė paskelbė apie 16 milijardų svarų paramą maistu skurstantiems, kuri bus išdalinama per pagalbos organizacijas“, – tikina S. Gurevičius
Maisto poreikis nepasiturintiems auga, bet švaistomo maisto kiekiai vis dar yra milžiniški. „Maisto bankas“ kiekvieną dieną iš prekybos tinklų surenka neparduotus, bet žmonių vartojimui dar tinkamus, maisto produktus ir dar tą pačią dieną juos išskirsto nepasiturintiems. Tačiau statistika rodo, jog didžiausi maisto švaistytojai – namų ūkiai.
„Todėl peržiūrėdami savo spinteles ir atiduodami šį maistą labdarai, ne tik pasirūpiname nepasiturinčiais, bet ir sprendžiame švaistomo maisto problematiką“, – priduria S. Gurevičius.
Daugiau informacijos apie „Kaupti mažiau dalintis. Kurioje vietoje dėsime kablelį?“ akciją ir aukojimo būdus ir prašomų produktų sąrašus galite rasti www.maistobankas.lt puslapyje.
