„Vaidai, Alytus, Šiauliai, Nemenčinė – visi Lietuvos miestai dalyvauja robotų varžybose. Kodėl čia nėra Marijampolės?“ – kartą paklausė nacionalinių „Lituanica X“ robotų varžybų organizatorius Algirdas Augustaitis. Šis, iš pirmo žvilgsnio paprastas klausimas, tapo rimtu atspirties tašku. „Iš tiesų, kodėl?“ – tuomet pagalvojo energijos nestokojantis Vaidas Baranauskas, mokyklos LISPA įkūrėjas ir direktorius. Ilgai nelaukęs jis subūrė komandą ir ėmėsi veiksmų, kad Marijampolėje prasidėtų „RoboForge lyga“ kelias.
Pagrindinė robotų kovų kryptis pagal „Lituanica X“ standartą buvo aiški nuo pat pradžių, tačiau norėjosi į technologijų renginius pritraukti kuo platesnę auditoriją. Taip gimė „RoboForge lyga“ – iniciatyva, apjungianti skirtingo amžiaus vaikus, skirtingo sudėtingumo technologinius iššūkius ir reguliariai vykstančias varžybas. Dauguma Lietuvos regionų jau turi nemažą įdirbį organizuojant įvairias robotikos iniciatyvas, o Marijampolėje iki šiol jų praktiškai nebuvo.
Pirmoji lygos kategorija – „Marijampolė X Robot Games“, veikianti kaip atrankų platforma kovoti nacionaliniu lygmeniu Vilniuje. Antroji – „LEGO RoboSumo“, skirta jaunesniems dalyviams, kurie su savo sukonstruotais robotais varžosi Dohyo arenoje pagal tarptautines RoboSumo taisykles. Trečioji – labiau pramoginė, bet ne mažiau įtraukianti „DJI RoboMatch“, kur komandos rungiasi itin judriais robotais žaidimų arenoje. Prie viso to prisijungė ir „Kids Challenge“ lyga, skirta šešerių metų vaikams, bei „RoboMakers Lab“ edukacinės veiklos, kuriose STEAM Marijampolė edukatoriai įtraukia vaikus į inžinerijos ir mechatronikos užsiėmimus.
Ne taip lengva, kaip atrodo
Apsilankius pirmosiose nacionalinėse varžybose Vilniuje tapo aišku, kad naujam sezonui reikalingi iš esmės nauji sprendimai. Tarptautinės taisyklės pareikalavo visiškai naujų robotų konstrukcijų, didesnių resursų ir ilgesnio pasiruošimo laiko. Paaiškėjo, kad miestas dar neturi pakankamai patirties, infrastruktūros ir komandų, kurios galėtų iš karto įšokti į aukščiausią lygą.
Todėl šį sezoną buvo priimtas sąmoningas sprendimas varžytis senesnėje arenoje – tam, kad dalyviai galėtų susipažinti su pačia koncepcija, kaupti patirtį ir pasiruošti ateinantiems sezonams. Džiugu, kad jau dabar turime komandą, pagal naujausius standartus sėkmingai atstovaujančią miestui nacionaliniu mastu – tai „Totoraitis #1“, vedama atsidavusio mokytojo Almanto. Ši komanda jau spėjo įrodyti savo potencialą, o sausio 17 dieną vykusiose varžybose užėmė pirmąją vietą PRO kategorijoje. Tai aiškus signalas, kad Marijampolė turi augančių talentų, nepabūgstančių varžytis su stipriausiais Lietuvoje.
Svarbu paminėti ir tai, kad Sūduvos gimnazija jau yra įsigijusi robotų bazę, todėl ateityje tikimasi dar stipresnės konkurencijos ir naujų komandų, galinčių mesti iššūkį Totoraičio progimnazijos mokiniams.
Viskas prasideda nuo mokytojo
Formuojant komandas robotikos varžyboms itin greitai pasijunta vienas esminis dalykas – atsidavusių mokytojų poreikis. Būtent mokytojas yra tas žmogus, kuris sudomina, padrąsina, padeda pasiruošti ir palaiko, kai susiduriama su nesėkmėmis. Ypač daug pastangų reikalauja pasiruošimas „Lituanica X“ varžyboms, kur robotus reikia ne tik sukonstruoti, bet ir nuolat modifikuoti bei tobulinti.
Ne kiekvienas mokytojas turi inžinerijos žinių, laiko ar galimybių skirti popamokinėms veikloms, todėl vienas svarbiausių šio etapo tikslų – atkreipti visos miesto bendruomenės, mokyklų, vaikų ir tėvų dėmesį. Parodyti, kad robotika ir inžinerija nėra uždara ar elitinė sritis, o atvira ir pasiekiama kiekvienam, kuris nori pabandyti.
Mokymasis plačiąja prasme
Įsitraukdami į robotų varžybas vaikai patenka į visiškai naują informacinę ir patirtinę erdvę. Didžioji dalis techninių žinių įgyjama ne klasėje, o ruošiantis varžyboms. Pavyzdžiui, „LEGO RoboSumo“ lygoje 3–6 klasių mokiniai pirmiausia pagal instrukcijas sukonstruoja robotą, jį užprogramuoja, o vėliau prasideda tikrasis kūrybinis procesas – bandymai, modifikacijos ir tobulinimas siekiant išstumti varžovą iš arenos.
Dar sudėtingesni iššūkiai laukia „Lituanica X Robot Games“, kur robotai kuriami be nustatytų instrukcijų. Čia reikia kantrybės, techninės išmonės ir nuolatinio testavimo. Mokiniai kuria, ardo, perdaro ir vėl testuoja savo robotą, spręsdami sudėtingas inžinerines problemas. Paskutinės varžybos parodė, kad Marijampolės komandos darbas duoda rezultatų, tačiau norint išlikti konkurencingiems, darbas niekada nesustoja.
Kaip dažnai apie visas lygos varžybas sako Vaidas Baranauskas, tai „geriausia gyvenimo mokykla“. Teorinės ir techninės žinios yra be galo svarbu, tačiau be gyvenimiškos patirties toli nenueisi. Vadinami minkštieji įgūdžiai tampa vis reikšmingesni mokslo ir darbo rinkoje. Sugebėjimas bendradarbiauti ir draugiškai konkuruoti, atstovauti savo komandai, susidoroti su jauduliu ir nesėkmės kartėliu – visa tai renginiuose patiria vaikai. Čia jie atranda save už mokyklos ribų, susitinka su bendraamžiais iš viso miesto ir auga kaip asmenybės.
Inžinerijos svarba ateičiai
Šiandien darbo rinkoje itin trūksta inžinerijos specialistų, o augant dirbtinio intelekto ir robotikos pramonei šis poreikis tik didės. Tai aiškiai jaučia ir Marijampolė, ir varžybų partneriai – tokios gamybinės įmonės kaip „CIE LT Forge“ ar „Stevila“. Prie iniciatyvos jungiasi ir ugdymo įstaigos – nuo MRU Sūduvos akademijos iki Marijampolės vaikų lopšelio-darželio. Visi supranta, kad norint išauginti specialistus, investuoti reikia pradėti nuo pačių mažiausiųjų.
Būtų nuostabu, jei pravėrę inžinerijos pasaulio duris jaunuoliai norėtų jame tęsti savo kelionę toliau. Galbūt pasirinks studijas, arba bent jau išsiugdys suvokimą, kas yra inžinerija ir patys sugebės spręsti praktines problemas.
Nauda visai bendruomenei
Po trijų „RoboForge lygos“ etapų jau akivaizdi nauda visam miestui. Matomas dalyvių augimas, jų pasiruošimas ir noras sugrįžti. Mokyklos ir tėvai didžiuojasi vaikų pasiekimais, o tarp ugdymo įstaigų formuojasi sveika konkurencija. Marijampolės vardas vis dažniau girdimas nacionaliniuose robotikos renginiuose.
Plačiąja prasme laimi visi: mokykla LISPA, kurios tikslas – auginti technologinį miesto potencialą, verslas, kuriam reikia būsimų specialistų, ugdymo įstaigos, kuriančios šiuolaikišką švietimą, tėvai, matantys perspektyvą savo vaikų ateičiai. O svarbiausia, vaikai, kurie atranda prasmingą veiklą, tampa technologijų bendruomenės dalimi ir augina meilę inžinerijai.
