Alytaus savivaldybėje vyko galutinė Lietuvos kariuomenės pratybų „Perkūno bastionas 2023“ planavimo konferencija.
Konferencijoje dalyvavo Savivaldybės administracijos direktorius Karolis Podolskis ir Teisės ir civilinės metrikacijos skyriaus vyriausioji specialistė, atsakinga už mobilizacijos ir priimančiosios šalies paramos funkcijų vykdymą, Rasa Plytninkienė, kurie susipažino su nacionalinių pratybų, kurios vyks rugsėjo 27–29 d., organizavimu bei savivaldybių institucijų dalyvavimo sąveikos koordinavimu.
„Konferencijoje aptarėme pasiruošimą pratyboms, kurios rugsėjo pabaigoje vyks Vilniuje, Alytaus regiono savivaldybėse ir Marijampolėje. Artimiausiu laiku su Lietuvos kariuomenės Gynybos štabo atstovais aptarsime pasiruošimo diskusinėms stalo pratybos Marijampolėje detales. Tris dienas vyksiančiomis pratybomis siekiama patikrinti šalies institucijų pasirengimą vykdyti mobilizacijos ir priimančios šalies paramos teikimo užduotis, bus treniruojamasi keistis informacija tarp kariuomenės ir civilinių institucijų, įskaitant policininkus, ugniagesius gelbėtojus, pasieniečius, tinkamai informuoti gyventojus”, – apie dalyvavimą pratybose sako administracijos direktorius K. Podolskis.
Pratybų „Perkūno bastionas 2023“ metu tarpinstitucinę komunikaciją užtikrins ir veiklos koordinavimą vykdys LRVK Nacionalinis krizių valdymo centras, į krizių valdymo procesus įtraukiant Krašto apsaugos, Vidaus reikalų, Sveikatos apsaugos, Energetikos, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijas, 8 Pietų Lietuvos savivaldybes ir daugybę kitų institucijų.
Kalbėdamas apie pratybų prasmingumą šiandienos kontekste, pratybų vadovas plk. ltn. Romualdas Moldaris pabrėžė, kad: „Visuotinė gynyba ir integralus požiūris yra neatsiejama karinio planavimo dalis. Veikdami kartu su ginkluotųjų pajėgų nariais, šalies vyriausybės ir savivaldos institucijomis, nevyriausybinėmis organizacijomis ir piliečiais bei turėdami vieningą tikslą, galime pasiruošti efektyviai gintis. Sklandi sąveika ir efektyvus valstybės resursų panaudojimas krizių ar ginkluoto konflikto metu gali išsaugoti žmonių gyvybes, paveldą ir svarbią šalies infrastruktūrą“.
Penktus metus vykstančios diskusinės stalo pratybos su praktiniais veiksmais sudaro unikalią aplinką treniruotis, įvertinti ir aptarti institucijų gebėjimą reaguoti bei veikti krizių, nepaprastosios padėties, mobilizacijos ir karo atvejais. Šios pratybos suteikia galimybę peržiūrėti teisinės bazės aktualumą, tobulinti informacijos kaitos procedūras, treniruoti įvairių lygių specialistus ir sprendimų priėmėjus krizių valdymo specifikos. Stiprus ir koordinuotas ryšys tarp valstybės institucijų veikia ne tik kaip sprendimų priėmimo ir operacijų valdymo garantas, bet ir stiprus atgrasymo veiksnys.
Tokio pobūdžio pratybas Lietuvos kariuomenė organizuoja nuo 2017 m. kasmet vis kitoje Lietuvos savivaldybėje ar regione.
