Viešai ir diskusijose tarp verslininkų nuolat girdime apie stojančią smulkaus ir vidutinio verslo plėtrą regionuose. Dėl didelės išorinės ir vidinės emigracijos besitraukiančios rinkos regionuose, smulkaus ir vidutinio verslo perspektyvos – miglotos, iš centrinės valdžios konkrečių siūlymų dėl smulkaus ir vidutinio verslo plėtros regionuose nesigirdi, o regionų plėtros tarybos orientuotos į regiono savivaldos, o ne į verslo plėtros ar jo vystymo poreikius.
Siekiant aptarti šią situaciją Sūduvoje tarp verslininkų, kuriuos geriausiai atstovauja asocijuotos verslo struktūros, mokslo institucijų ir verslo konsultantų, Regionų verslo plėtros asociacija rugsėjo 20 d. Marijampolėje suorganizavo diskusiją-forumą: „Smulkaus ir vidutinio verslo plėtra Sūduvos regione ir jo vieta regiono politikoje“.
Diskusijoje dalyvavo beveik visų Sūduvos verslo asociacijų – Marijampolės vežėjų asociacijos, Marijampolės regiono jaunųjų verslininkų klubo, Kazlų Rūdos verslininkų klubo, Šakių verslininkų klubo, Arboristų asociacijos – atstovai, verslo konsultantai bei mokslo institucijų atstovai.
Renginį įžangine kalba pradėjo diskusijos orgnizatorius Vaidas Šalaševičius.
Jo nuomone, šiais laikais smulkiajam ir vidutiniam verslui regionuose išsilaikyti yra pakankamai sunku. Šio renginio organizatorius V. Šalaševičius pasiūlė visoms verslo asociacijoms kalbėti vienu balsu tiek su savivalda, tiek su regionų plėtros taryba, tiek su centrinės valdžios institucijomis. Anot pašnekovo, verslui reikėtų jungtis į vieną regioninę asociaciją arba suformuoti regionų plėtros tarybą, kuri atstovautų smulkų ir vidutinį verslą Sūduvos regione.
Jis tikisi, kad Seime bus priimti įstatymų pakeitimai, kuriais remiantis į regionų plėtros tarybas privalomai būtų įtraukti ne mažiau kaip 20 proc. verslo asociacijų atstovų. V. Šalaševičiaus asmeniniu siūlymu, į šias tarybas turėtų būti įtraukti ir svarbiausių regione mokslo institucijų atstovai.
Diskusijoje-forume dalyvavo ir Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Valdas Sutkus, kuris savo pranešime pabrėžė investicijų ir švietimo svarbą. Pašnekovo teigimu, reikėtų investuoti į tas sferas, kuriose galima gauti pakankamas pajamas, o investuotojais turėtų tapti didelės, tarptautinės kompanijos, kurių mokamas atlyginimas būtų pakankamai „padorus“.
Kalbant apie švietimą, būtina jį modernizuoti. V. Sutkaus nuomone, valstybė turėtų remti tik paklausias ir sėkmingai veikiančias mokslo įstaigas.
Marijampolėje veikiančių mokslo institucijų atstovai – Marijampolės kolegijos direktorius dr. Vaidotas Viliūnas ir Marijampolės Profesinio rengimo centro direktorius Vidas Juozas Šalaševičius – akcentavo glaudaus verslo ir mokslo bendradarbiavimo būtinybę, nes šiuo metu to labai trūksta.
Suvalkų mokslo ir technologijų parko direktorius Rafaelis Peška pabrėžė, kad mūsų valdžia per daug centralizuota, o verslininkai dar nesupranta, kaip svarbu investuoti į darbuotojus ir kokią naudą iš to gautų. Jei savivaldybės suvoks, kad reikia skirti lėšų naujo verslo pradžiai, tuomet verslininkai neišvažiuos kurti verslo į kitus miestus ar šalis, kur salygos bus palankesnės.
Svečiui iš Lenkijos antrino ir Kazlų Rūdos Verslo inkubatoriaus atstovė, kurios nuomone, pagrindinė problema yra ta, jog savivalda nėra suinteresuota remti verslą ir kurti naujas darbo vietas.
Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų Šakių skyriaus atstovas Arūnas Tarnauskas pabrėžė, jog mažuose miesteliuose, tokiuose kaip Šakiai, verslo situacija yra dar blogesnė. Jie virsta kaimiškomis vietovėmis, nes Europos Sąjungos investicinės lėšos atitenka tik regionų centrams.
Marijampolės regionų plėtros tarybos pirmininkas Metas Ražinskas tikino, kad jo atstovaujama institucija yra visada pasiruošusi bendradarbiauti su Verslo plėtros asociacija. Diskusijos metu jis pažadėjo aktyviau informuoti verslo bendruomenę apie rengiamus Marijampolės regionų plėtros tarybos posėdžius ir dažniau pakviesti verslo asociacijų atstovus diskusijoms apie verslui kylančias problemas Sūduvos regione.
Erika Simniškytė
