Birželio 14-oji – diena, kai prisimename ir pagerbiame tuos, iš kurių buvo atimta, kas žmogui brangiausia – artimieji, laisvė ir Tėvynė.
Renginiai Marijampolėje tradiciškai vyko prie paminklo tremčiai atminti šalia Marijampolės geležinkelio stoties, kur stovi ir vežimą į tremtį menantis senas vagonas, tapęs Lietuvai juodų tremties dienų simboliu.
Marijampolėje, kaip ir kituose Lietuvos miestuose, vyko tremtinių ir politinių kalinių pavardžių skaitymo akcija „Ištark, išgirsk, išsaugok“.
Skaitymo akcijoje prie paminklo tremčiai atminti buvo perskaityta 372 vardai ir pavardės, papasakos skaudžios likimo istorijos. Vardus skaitė savivaldybės mero pavaduotojai Artūras Visockis ir Paulius Marozas bei marijampoliečiai.
Šv. arkangelo Mykolo bazilikoje, prisimenant ištremtus ir iš ten negrįžusius laisvės kovų dalyvius, buvo aukojamos šv. Mišios. Maldas už tremtinius palydėjo choro „Šešupė“ atliekami kūriniai.
Po šv. Mišių, kurias aukojo klebonas kun. Giedrius Bakūnas MIC, primindamas tremties įvykių svarbą Lietuvos laisvei, marijampoliečiai, savivaldybės vadovai, Tarybos nariai, skautai, LDK Vytenio bendrosios paramos logistikos bataliono kariai rinkosi Atminties valandai.
Prie paminklo tremčiai atminti marijampoliečiai renkasi kiekvieną birželio 14-ąją nuo 1996-ųjų, kai iš lauko akmenų buvo pastatytas paminklas 1940–1956 metais kovojusiems už Lietuvos laisvę, žuvusiems, nukankintiems ir mirusiems atminti.
Kaip sakė, renginyje dalyvavęs Savivaldybės meras Povilas Isoda, šis skaudus istorinis tarpsnis bei tremtiniai ištvėrę sunkius tremties išbandymus, tačiau išsaugoję tvirtybę ir meilę Tėvynei, yra tikras vienybės ir pilietiškumo pavyzdys kiekvienam mūsų, kurio ypatingai reikia šiandien, 81 tremties metines minint karo Ukrainoje akivaizdoje.
„Tremties metai iki šiol prisimenami kaip ypatingai skaudūs įvykiai visai Lietuvai. Ši skaudžius istorijos įvykius menanti diena, skirta prisiminti ir pagerbti tuos, kurie negrįžo iš tremties, o taip pat ir proga susitikti bei padėkoti tiems, kurie grįžo, tačiau tremties metus iki šiol prisimena kaip skaudžiausius savo, savo šeimų bei visos šalies įvykius. Visi išgyventi potyriai liudija, kad nieko nėra galingesnio už tikėjimą laisve ir meilę tėvynei. Branginkime laisvę, puoselėkime savo šalį ir tegu kiekvieno mūsų širdyje bus stiprus pasididžiavimo savo valstybe jausmas“, – kalbėjo savivaldybės meras Povilas Isoda.
Prie paminklo ištremtiems ir negrįžusiems atminti buvo padėta gėlių ir uždegtos žvakės, iššautos garbės salvės. Prisiminimais apie tremtį dalijosi 1948 metų tremtinys Viktoras Vaišnys. Jis prisiminė, kaip viena naktis pakeitė daugelio šeimų gyvenimus ir pavertė juos kančios, netekčių ir išgyvenimų istorija.
Skambėjo dainininko Liudo Mikalausko ir Marijampolės kultūros centro mėgėjų meno kolektyvų atliekamos tremties laikus menančios ir laisvei skirtos dainos, kurios lydėjo tremtinius ešelonuose ir Sibiro platybėse, teikė jiems stiprybę ir viltį, o šiandien verčia pamąstyti apie jų išgyvenimus ir begalinę meilę Tėvynei.
Renginiai, skirti Gedulo ir vilties dienai, kuriuose buvo pagerbtas tremtinių atminimas, skaitomos laiškų iš tremties ištraukos, eilės, skambėjo tremties ir liaudies dainos, taip pat vyko Daukšiuose, Meškučiuose ir Šunskuose.
Marijampolės savivaldybės administracijos inf.
