Marijampolėje vyko tradicinis Marijampolės „Rotary“ klubo organizuotas paramos koncertas, kurio metu surinktos lėšos bus skirtos kare tėvų netekusiems Ukrainos vaikams. Muzika, žodžiai ir tyla susiliejo į vieną bendrą žinutę – apie atjautą, atsakomybę ir mūsų visų apsisprendimą palaikyti.
Ne paslaptis, kad žmonės pavargsta nuo karo naujienų, netekčių ir skausmo. Tačiau pats karas dėl to nesibaigia – jis vis dar vyksta. Todėl kiekvienas toks vakaras tampa priminimu, kad palaikymas šiandien yra ne mažiau svarbus nei pirmosiomis karo dienomis. Marijampolės „Rotary“ klubas tvirtai laikosi paryžimo padėti Ukrainai ir kasmet kartu su Marijampolės savivaldybe siunčia paramą į susigiminiavusią Šeptyckio savivaldybę.
Į paramos koncertą atvyko garbūs svečiai – Ukrainos ambasadoriaus Lietuvoje pavaduotojas Viktor Hamotskyi ir Šeptyckio savivaldybės delegacija, vadovaujama pirmojo vicemero Dmytro Balko. Bendrystė neturi sienų, o parama nėra tik simbolinis gestas – ji tampa realia pagalba tiems, kuriems jos dabar labiausiai reikia.
Ypatingu vakaro momentu tapo simbolinių dovanų įteikimas. Dmytro Balko Marijampolės „Rotary“ klubo prezidentui Andriui Papečkiui ir Marijampolės savivaldybės merui Povilui Isodai įteikė šovinių dėžes, dekoruotas Ukrainos vaikų piešiniais. Ant jų – užrašai „peace“, „ačiū, Lietuva“ ir viena labai aiški žinutė – „Mes esame stiprūs“.
Tai dėžės, kurios kadaise buvo skirtos tam, kas naikina, tačiau tą vakarą jos tapo vilties, drąsos ir tikėjimo ateitimi simboliu.
Vakaro muzikinę atmosferą kūrė „Quorum“ – vienintelis profesionalus vyrų a cappella ansamblis Lietuvoje. Originalios aranžuotės, improvizacijos ir muzika, atliekama vien balsais, be jokių instrumentų, pavertė kiekvieną kūrinį ypatingu.
Kiekvienas nupirktas bilietas ir kiekviena auka tą vakarą tapo realia pagalba Ukrainos vaikams. Tai tarsi žinutė, kad jie nėra pamiršti, kad jų skausmas matomas, o jų ateitis rūpi.
Vakaro metu svečiai, tarp jų ir LR Seimo nariai, padėkojo Marijampolės „Rotary“ klubui už ilgametę veiklą, bendruomenių telkimą, empatiją ir nuosekliai įgyvendinamas prasmingas iniciatyvas, kurios padeda ten, kur pagalbos reikia labiausiai.
Tačiau svarbiausia padėka skriejo ne iš scenos. Ji atkeliavo iš mažų vaikų, kuriems bus skirta parama, širdelių. Ji buvo išreikšta piešiniais, užrašais „Ačiū, Lietuva“ ir tyliu, bet labai stipriu dėkingumu.
Kol esame kartu, kol nepavargstame jausti ir padėti, tol viltis gyva.
