Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) Marijampolės departamento inspektoriai nustatė jau antrą šiemet Labai patogeniško paukščių gripo (LPPG) atvejį Lietuvoje – toje pačioje vietoje vėl aptikti kritę užkrėsti rudagalviai kirai. VMVT perspėja labiau saugoti naminius paukščius nuo kontakto su laukiniais bei prašo informuoti apie rastas paukščių gaišenas.
„Jau antrą kartą toje pačioje vietoje – ant komercinių patalpų stogo – aptinkami kritę rudagalviai kirai. Balandžio pradžioje ten pat radę aštuonis kritusius paukščius ir jiems nustačius H5N1 potipio virusą, konstatavome pirmąjį paukščių gripo atvejį Lietuvoje. Nors patalpų savininkai dezinfekavo užkrato zoną ant stogo, jį nuolatos prižiūri, o teritorija yra aptverta, tačiau užkratas vėl pasirodė, primindamas apie nesitraukiančią grėsmę. Abu kartus apie nustatytus paukščių gripo atvejus informavome Europos Komisiją ir Pasaulio gyvūnų sveikatos organizaciją – taip keičiamės aktualia informacija tarptautiniu lygiu, kad valstybių sienų nepaisantį užkratą pavyktų valdyti sutartinai. Kartu atkreipiame gyventojų bei paukščių laikytojų dėmesį ir raginame neprarasti budrumo, pranešti apie paukščių gaišenas bei labiau saugoti savo naminius paukščius nuo laukinių“, – sako VMVT Marijampolės departamento vyriausiasis veterinarijos gydytojas – inspektorius Artūras Šimkus.
Vandens paukščiai – dažniausi viruso nešėjai
VMVT primena, kad įsibėgėjus pavasarinei paukščių migracijai ir vis daugiau laukinių paukščių kertant Lietuvos teritoriją taip pat paukščiams pasiekus savo perėjimo vietas, paukščių gripo virusas vis dažniau patenka į šalį. Laukiniai paukščiai platina užkratą vis toliau ir vis plačiau visame pasaulyje, nei bet kada anksčiau. Virusas galimai tapo labiau užkrečiamas ir šiuo virusu užsikrečia daugiau laukinių paukščių, kurie migruoja ilgesniais ir trumpesniais atstumais. Didėjantis LPPG paplitimas leidžia manyti, kad virusas tampa endeminiu – būdingu tam tikrose vietovės bei pasireiškiantis kai kuriems paukščiams.
Nuolatinis LPPG viruso plitimas vandens ir jūros paukščių populiacijose didina paukščių gripo infekcijos riziką laukiniams bei naminiams paukščiams ateinančiais pavasario ir vasaros mėnesiais. Pavojus ypač didelis, kai dalis laukinių vandens paukščių neturi ligos simptomų ar staigaus gaišimo, bet yra viruso rezervuarai ir platina virusą kartu su išskyromis.
Į privačius paukščių ūkius užkratas patenka per sąlytį su užkrėstais paukščiais, jų pašaru ir kraiku, gali būti atneštas žmonių iš laukinės gamtos ant rūbų ar avalynės. Aptikus paukščių gaišenas, prašoma pranešti trumpuoju VMVT telefonu 1879. Atvykę specialistai paims gaišenų mėginius tyrimams, užkrato vieta paženklinama bei aptveriama, imamasi dezinfekavimo bei gaišenų utilizavimo darbų. Nors žmonėms ta liga nepavojinga, tačiau aptikus LPPG paukščių ūkiuose, dėl gaišenų ir užkrato utilizavimo patiriami nemaži nuostoliai.
Užkratas plinta visoje Europoje
Laboratorinius gaišenų tyrimus atliekantis Nacionalinis maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutas pateikė Mokslinę nuomonę apie riziką naminiams paukščiams užsikrėsti labai patogenišku paukščių gripu (LPPG) nuo migruojančių laukinių paukščių ir nuo naminių paukščių, laikomų Lietuvoje bei kaimyninėse šalyse, kuriose pasireiškė ši liga. Čia be kita ko remiamasi Europos maisto saugos agentūros (EFSA) duomenimis, kurie rodo, kad nuo šių metų pradžios didžioji dauguma LPPG protrūkių buvo nustatyta jūros paukščiams, ypač Laridae šeimos rūšių paukščiams – juodgalviams bei sidabriniams kirams. 2023 m. sausio mėn. beveik visi užkrėsti laukiniai paukščiai priklausė Laridae kirų bei žuvėdrų šeimai. LPPG virusas buvo dažniau aptinkamas juodgalviams kirams (Chroicocephalus ridibundus arba Larus ridibundus) ir rečiau aptinkamas europiniams kirams arba sidarbriniams kirams (Larus argentatus).
Šių metų sausį LPPG virusai buvo nustatyti Belgijoje, Prancūzijoje, Nyderlanduose, Vokietijoje, Austrijoje, Italijoje, Šiaurės Ispanijoje. Šiaurės ir Rytų Europoje LPPG virusas dažniau buvo aptiktas vandens paukščiams, daugiausia gulbėms, žąsims ir didžiosioms antims, o Pietų ir Vakarų Europos šalyse – juodgalviams kirams. Pavasarinė kirų migracija į perėjimo vietas parodys dabartinės LPPG epizootinės situacijos pokyčius. Europoje žiemojančių juodgalvių kirų populiacija yra daugiau nei 4 milijonai paukščių. Pavasarinė migracija Vidurio Europoje prasideda vasario pradžioje, o didžiausia migracija suaugusių paukščių – kovo pabaigoje – balandžio pradžioje. Mažesnė pirmamečių paukščių migracija būna apie gegužės vidurį.
