Sausio 5 dieną Marijampolės krašto muziejuje vyko Nacionalinės premijos laureato, rašytojo Rimvydo Stankevičiaus poezijos vakaras, knygos „Įsitvėrimai“ pristatymas.
Gausiai susirinkę poezijos ir muzikos mylėtojai turėjo galimybę panirti į improvizuotą kūrėjo atsivėrimą ir, anot rašytojo, puikiai rezonavusią jo kūrybai Dariaus Klišio (birbynė) ir Gajos Klišytės (išilginė barokinė fleita) atliekamą muziką.
Netikėtai atviras poeto dialogas su skaitytojais atvėrė sudėtingą rašytojo patirtį, liudijančią talento gimimą ir būtinybę, anot poeto, krauju parašyti kiekvieną eilutę. Nuo gimimo iki studijų, nuo pirmosios knygos iki Marijampolės leidyklos „Piko valanda“ išleistos knygelės „Vinys Marškonių kaimui statyti“, kurios išleidimo istoriją papasakojo pats leidyklos vadovas, atėjęs pasveikinti poeto.
Sužinojome, jog poetą į Marijampolę buvo atvedę ne tik kūrybiniai keliai, bet ir užsibrėžtas tikslas – pasimelsti visose Lietuvos bažnyčiose. Visa ši patirtis sugula į rašytojo knygas, leidžia būti, anot prof. V. Daujotytės, dvasios kareiviu („Budėtojas, kuris yra ir karys, kareivis, tai Rimvydas Stankevičius (…)“, – Viktorija Daujotytė „Balsai ir sambalsiai: Donaldas Kajokas, Aidas Marčėnas, Rimvydas Stankevičius“), sujungiančiu anapusybę su šiapusybe, gyvuosius su mirusiaisiais. R. Stankevičius vakaro metu tvirtai ištarė, jog Anapus jam svarbiau negu šiapus.
Buvo įdomu išgirsti ir apie literatūrinius dialogus, dvasinę bendrystę tarp poeto ir jaunosios kartos atstovo, taip pat kilusio iš Elektrėnų, Aivaro Veiknio, sąsajas su Arnu Ališausku. Literatūrinis dialogas prisiminimais nuvedė ir į V. Mačernio tėviškę Šarnelę.
Esame dėkingi poetui už tokį nuoširdumą ir atvirumą, moralinį imperatyvą, perskaitytus tekstus ne tik iš minėtosios poezijos knygos „Įsitvėrimai“, bet ir tikriausiai jau naujai rengiamoje knygoje sugulsiančius.
Tikimės, kad Marijampolė dar patirs nuostabią R. Stankevičiaus poezijos valandą kitais metais, o Marijampolės krašto ir Prezidento Kazio Griniaus muziejus sulauks poezijos gerbėjų.
