Nors daugiau nei 50 proc. šalies gyventojų jaučia asmeninę Europos Sąjungos (ES) investicijų naudą, tačiau daugelyje regionų jų įtaka vertinama nevienodai. Ne išimtis ir Marijampolės apskritis. Marijampoliečiai kur kas dažniau nei vidutiniškai Lietuvoje naudojasi investicijų rezultatais kultūros srityje, Šakių ir Kazlų Rūdos gyventojai – susisiekimo ir transporto privalumais, vilkaviškiečiai – užimtumo ir socialinės apsaugos priemonėmis.
Tai parodė bendrovės „Spinter tyrimai“ atlikta apklausa, kurioje dalyvavo daugiau nei 4500 respondentų iš visų Lietuvos savivaldybių.
Nuo sveikatos iki renovacijos
Šio tyrimo duomenimis,46 proc. Marijampolės ir 31 proc. Kalvarijos gyventojų dažnai naudojasi ES investicijų rezultatais, pasiektais kultūros srityje. Tai – kur kas daugiau nei vidutiniškai Lietuvoje (24 proc.).
Investicijų rezultatais susisiekimo ir transporto srityje aktyviai naudojamasi Šakių rajone ir Kazlų Rūdoje – atitinkamai 43 proc. ir 39 proc. (Lietuvos vidurkis – 34 proc.). Kazlų Rūdos gyventojai kartu su marijampoliečiais taip pat išsiskiria palankiu sveikatos apsaugai skirtų investicijų vertinimu – šią sritį paminėjo atitinkamai 29 proc. Kazlų Rūdos ir 33 proc. Marijampolės gyventojų (Lietuvos vidurkis – 19 proc.).
Tuo tarpu Vilkaviškyje gerokai aktyviau nei visoje Lietuvoje naudojamasi investicijų rezultatais užimtumo ir socialinės apsaugos srityje – apklausos metu tai įvardijo 16 proc. vilkaviškiečių (Lietuvos vidurkis – 6 proc.).
Pastebime kasdien matomus pokyčius
Visoje Lietuvoje daugiausia gyventojų – 45 proc. – teigė besinaudojantys investicijų į miestų ir miestelių atnaujinimą rezultatais, 34 proc. gyventojų išskyrė transporto ir susisiekimo sritį.
„Natūralu, kad dažniausiai įvardijami tie ES investicijų rezultatai, kuriuos kone kasdien matome – tai atnaujinamos miestų ir miestelių viešosios erdvės, rekonstruoti ir nutiesti nauji keliai, kiti viešosios infrastruktūros objektai. Tačiau svarbu, kad nemažai gyventojų įžvelgia asmeninę ES investicijų naudą ir tokiose mažiau „matomose“ srityse kaip kultūra, sveikatos apsauga, aplinkosauga ar švietimas“, – sako Finansų ministerijos Investicijų departamento direktorius Ramūnas Dilba.
Kas ketvirtas (24 proc.) respondentas Lietuvoje teigė dažnai besinaudojantis ES investicijų rezultatais kultūros srityje, kas penktas – sveikatos apsaugos (22 proc.), energijos taupymo ir renovacijos (21 proc.), aplinkosaugos (19 proc.) ir švietimo (19 proc.) srityse.
Tuo tarpu mažiausiai gyventojų naudojasi investicijomis į verslą ir viešąjį valdymą – atitinkamai vos 5 ir 2 proc.
Miestų ir miesteliųatnaujinimą tyrimo metu dažniau minėjo 36 m. ir vyresni respondentai, taip pat miestelių ir kaimų gyventojai. Investicijas į susisiekimą bei transportą labiausiai išskyrė vyrai, miestų gyventojai, o rezultatais kultūros, taip pat sveikatos, švietimo ir mokslo srityse dažniaunaudojasi moterys.
Iš visų šalies savivaldybių dažniausiai ES investicijų rezultatais kasdieniame gyvenime naudojasi Tauragės rajono, Širvintų rajono ir Kauno miesto gyventojai – atitinkamai 66 proc., 58 proc. ir 51 proc.
Svarbiausia – ilgalaikė nauda
Pasak R. Dilbos, svarbiausia yra užtikrinti ilgalaikę ES investicijų naudą: „Turime koncentruoti lėšas ten, kur jos generuoja tvarų ekonomikos augimą – mokslinių tyrimų, inovacijų, smulkaus ir vidutinio verslo skatinimo, energetinio efektyvumo srityse“.
2014–2020 m. laikotarpiu 14,5 proc. ES fondų lėšų skiriama energetinio efektyvumo projektams, 10 proc. – mokslinių tyrimų ir inovacijų skatinimui, 8 proc. – smulkiajam ir vidutiniam verslui skatinti, 3,6 proc. – informacinės visuomenės plėtrai.
Nuo 2014 metųpradžios 1,4 mlrd. eurų ES fondų lėšų išmokėta daugiau nei 10 tūkst. Lietuvoje šiuo metu įgyvendinamų projektų.
Plačiau apie tyrimo rezultatus:
