Marijampolės Bazilikoje tęsiasi Pal. Jurgio Matulaičio atlaidai.
Penktoji Palaimintojo atlaidų diena skirta kunigams ir pašvęstiesiems. Tikintieji meldėsi už vyskupus, kunigus, diakonus, seminaristus, vienuolius ir vienuoles bei pasauliečių institutų narius. Maldoje susikaupė seserys vienuolės iš Lietuvoje esančių kongregacijų.
Šv. Mišias celebravo Panevėžio vyskupas Linas Vodopjanovas, OFM, koncelebravo Vilkaviškio vyskupas Rimantas Norvila ir gausus būrys kunigų iš įvairių dekanatų. Giedojo Vilniaus arkikatedros choras „Schola Gregoriana Vilnensis“.
Katechezę ir homiliją sakė kun. Domingo Avellaneda Cabanillas, Įsikūnijosio Žodžio kongregacija. Pateikiama jų santrauka. Apmąstydamas šią Palaimintojo atlaidų dieną kunigas labai nuoširdžiai priminė Tėvo Jurgio gyvenimą ir besąlygišką pasirinkimą tarnauti Dievui. Būtent pasiaukojimas Dievui ir tarnystė Palaimintajam leido pasirinkti sudėtingą ir nelengvą kelią atsižadant savęs. Jis neatidėliojo ateičiai šventėjimo, bet matė ir sprendė iššūkius konkrečiu esaties laiku. Priimti Dievą kaip didžiausią gėrį, kuris, kuo ilgiau bendraujant ir praleidžiant laiką kartu, padeda nugalėti blogį; neveltui tokį šūkį pasirinko arkivyskupas – nugalėti blogį gerumu.
Kuo daugiau turime iš Dievo, tuo mažiau blogis gali mums pakenkti. Ir kunigų, ir seserų pašaukimas yra tas pats – tarnauti kitiems. Matome, kad Palaimintasis tarnavo iš visos širdies, o jo vaisiai matomi ir šiandien. Dievas kviečia jam padėti, nors šiandien Europoje labai trūksta pašaukimų, bet visus stebina Arso klebono asmenybė, jo tikėjimas ir tokia ypatinga tarnystė pasklido plačiai po šalį, jis atversdavo visus, atėjusius pas jį, ir jeigu nebūtų miręs anksčiau, būtų atvertęs visą Prancūziją.
Šis ir kiti pavyzdžiai mus ragina pasitikėti Kūrėju, atiduoti tarnaujant Jam visas jėgas. Jeigu susilpnėja tikėjimas, atsiranda blogis, sunku jį nugalėti, bet Palaimintojo, kuris buvo pasiaukojęs iki galo, pavyzdys mus įkvepia ir parodo kelią: nežiūrėti į savo trūkumus, bet pasitikėti Dievu. Mes galime pakeisti pasaulį, bet tik per save, per savo tikėjimą. Prašykime Palaimintąjį, kad atsiverstume, prašykime už kitus brolius ir seseris, kad kiekvieną dieną būtume su juo.
Homiliją kunigas Domingo pradėjo dėkodamas trims vyskupams: pirmajam, kad pakvietė į atlaidus, antrajam, kad atvežė (kunigas yra iš Panevėžio vyskupijos) ir trečiajam, tėvui Jurgiui, kad galima mylėti ir sekti jo pavyzdžiu: skelbti Evangeliją bei kitus traukti prie Kristaus. Kodėl šiais laikais (jeigu lyginsime su Kristaus, kai jis pasiuntė 72 mokinius, o tai nuoroda į daug, į kiekvieną iš mūsų) yra tiek mažai pašaukimų? Dvasingumas ir šventumas ateina tik tada, kai vertini savo pašaukimą, kai bendrauji su Dievu, kai Jam atiduodi daugiau, kai supranti, kad esi gavęs didžiausią turtą. Taip mylėti Dievą, kad Jis būtų visose trijose pirmosiose vietose.
Svarbiausia yra mūsų pasiaukojimas ir pasiryžimas viską palikti dėl Dievo, kaip tai darė Palaimintasis. Genialumas, veiklumas ir šventumas – trys susiję dalykai, kurie veda į bendrą tikslą; pritaikyti Evangeliją kiekvienai gyvenimo situacijai. Šventumas turi uždegti meilę Dievui. Prašykime Palaimintojo užtarimo, kad kiekvienas kunigas liepsnotų šia meile ir su pasiaukojimu skelbtų Dievą uždegdamas šia meile ir kitus.
Tėvo Jurgio mintis Mano šūkis tebūna: visame kame Dievo ieškoti, viską didesnei Dievo garbei daryti, į viską Dievo dvasią įnešti ir viską ja perimti labai tinka šios dienos apžvalgai. Atsidavimas Dievui, tarnavimas Jam ir žmonėms yra kunigystės ir vienuolystės misija, Dievo dovana, kurią turėtume branginti, vertinti ir saugoti.
Liepos 15 d., penktadienį, bazilikoje bus švenčiama ligonių, slaugytojų ir medikų diena.
Vakarinėje dalyje – užtarimo maldos:
18 val. šv. Mišios,
19 val. šlovinimas bei užtarimas dalyvaujant kunigui Antanui Matusevičiui ir Katalikų bendruomenei „Gyvieji akmenys“.
Palaimintojo J. Matulaičio draugijos Marijampolės skyriaus inf.
