„Kai eini pokyčio keliu, klausimų yra daugiau nei atsakymų. Tu nežinai, kas tavęs laukia, koks galutinis rezultatas – tu esi kelyje“, – sako Asta Kulbokienė, Marijampolės „Šaltinio“ progimnazijos direktorė. Anot jos, švietimui šiandien reikia žmonių, kurie gebėtų dirbti nuolat kintančiame pasaulyje – sudominti mokinius, ieškoti naujų sprendimų ir nebijoti kurti kitokios, nei buvo įprasta, mokyklos.
Daugiau nei tris dešimtmečius A. Kulbokienės profesinis kelias buvo susietas su viena mokykla. Želsvos progimnazijoje ji dirbo lietuvių kalbos mokytoja, po to tapo direktoriaus pavaduotoja ugdymui, o dar vėliau – mokyklos vadove. Vadybinė patirtis paskatino tęsti studijas ir baigti magistrantūrą ISM universitete.
„Mums, mokyklų vadovams, suteiktos ypatingos galios – auginti ir mokytoją, ir mokinį, formuoti jo mąstymą, vertybes, stebėti, kaip keičiasi kartos ir jų mąstymas, būti šalia, būti pavyzdžiu. Tokiu būdu prisiliečiame prie visuomenės ateities ir ją kuriame“, – sako ji.
Sprendimas keisti aplinką po daugiau nei 30 metų darbo vienoje bendruomenėje A. Kulbokienei buvo rimtas profesinis lūžis. Atėjusi į „Šaltinio“ progimnaziją, ji turėjo iš naujo kurti santykį su bendruomene ir perimti atsakomybę už mokyklą, kurios istorijos dalimi pati dar nebuvo.
„Reikėjo pradėti viską iš naujo – sutelkti savo komandą, kurti ryšius ir santykius su kolektyvu, pradėti pokyčius. Padėjo vadybinė patirtis, aiški strategija, nuoseklus darbas, bendradarbiavimas“, – teigia A. Kulbokienė.
Direktorės manymu, lyderystė mokykloje nėra vien administracinė funkcija. A. Kulbokienės žodžiais, vadovas yra lyderis, kuriam svarbus kryptį suteikiantis tikėjimas, veikti leidžianti drąsa, judėti kartu įkvepianti ugnis bei žmones suprasti leidžianti empatija.
„Vadovaujant mokyklai yra svarbu aiški kryptis, profesionalūs mokytojai ir ugdymo kokybė. Kiekvienas bendruomenės narys, išgirdęs savo mokyklos vardą, turėtų jausti pasididžiavimą. Tačiau atsakydama, kokią siekiu sukurti mokyklą, rinkčiausi ir kitą leksiką – tai mokykla, kuri turi savo kvapą: skaitomų knygų, gyvo bendravimo, smalsaus ir laimingo vaiko“, – sako direktorė.
Naujos ugdymo kryptys
A. Kulbokienės inicijuoti pokyčiai progimnazijoje nėra vien simboliniai – jie apima tiek ugdymo turinį, tiek fizinę aplinką.
Nuo 2024 m. progimnazija kuria savo Vaiko individualios pažangos sistemą: mokiniai analizuoja mokymosi rezultatus, įvardija sėkmių ir nesėkmių priežastis, planuoja tolesnius žingsnius. Pažanga reguliariai aptariama su klasių auklėtojais ir tėvais. Mokykloje veikia Šeimų klubas, stiprinamas švietimo pagalbos teikimas ir įtraukiojo ugdymo nuostatos, didesnis dėmesys skiriamas mokinių stiprybių pažinimui.
Vasario mėnesį progimnazijoje atidaryta pirmoji Marijampolės mieste antreprenerystės ir verslumo ugdymo klasė, įsteigta bendradarbiaujant su ekonominio švietimo ir finansinio raštingumo organizacija „Lietuvos Junior Achievement“.
„Inovatyvioje erdvėje mokiniai mokysis antreprenerystės pagrindų, finansinio raštingumo ir kurs mokomąsias mokinių bendroves. Tai – dar vienas žingsnis siekiant, kad mokykla būtų ne tik atnaujinta fiziškai, bet ir atvira šiuolaikiniams ugdymo turinio pokyčiams“, – dalijasi mokyklos vadovė.
Daug dėmesio progimnazijoje skiriama ir STEAM ugdymui. Mokytojai rengia atviras pamokas, organizuoja kūrybines STEAM savaites, dalyvauja konferencijose ir stažuotėse, dalijasi praktikos pavyzdžiais. Mokykla bendradarbiauja su Marijampolės regioniniu STEAM atviros prieigos centru, įsitraukia į pilotinius projektus.
Atnaujintos erdvės – naujos galimybės
Per trejus metus pasikeitė ir pati mokyklos aplinka. Atlikta pastato renovacija, atnaujinti pėsčiųjų takai, įrengtas teritorijos apšvietimas, atnaujinta dalis mokomųjų erdvių, įsigyta šiuolaikinių priemonių.
„Man patinka pokytis, kuris vyksta ir kuriame aš pati dalyvauju. Man įdomu matyti, kaip keičiasi ne tik statinys, bet ir žmogus jame“, – sako direktorė.
Pokyčiai tuo nesibaigia. Šiuo metu progimnazija rengiasi įgyvendinti dar du svarbius projektus: „Visos dienos mokykla“ ir „Bendrojo ugdymo paslaugų plėtra ir prieinamumas“. Pastarasis – didelės apimties, prie jo rengimo prisidėjo visas kolektyvas.
„Įgyvendinus projektą progimnazija pasikeis neatpažįstamai – mokyklos erdvės taps šiuolaikiškos, atviresnės, labiau pritaikytos ugdymui ir mokinių poreikiams. Pagerės darbo sąlygos mokytojams. Matau, kaip projektas telkia ir motyvuoja bendruomenę – prasminga visiems kartu kurti savo mokyklą ir laukti rezultato“, – teigia A. Kulbokienė.
Pagarba profesijai – sistemos pagrindas
Pasak A. Kulbokienės, Lietuvos švietimo ateitis priklauso nuo to, ar sugebėsime sustiprinti visas jo grandis ir realiai palaikyti mokytoją.
„Visos grandys švietime turėtų būti stiprios: darželis, mokykla, aukštoji mokykla. Taip pat reikėtų dar daugiau dėmesio ir pagarbos mokytojo profesijai – kokybiško mokytojų rengimo ir geriausių darbo sąlygų sudarymo. Svarbiausia, kad visuomenė, ypač tėvai, gerbtų ir labiau pasitikėtų mokytojais profesionalais ir leistų jiems dirbti“, – sako ji.
Kartu direktorė mato ir pozityvius pokyčius – pastaraisiais metais mokyklas pasiekusios investicijos leidžia modernizuoti pastatus, atnaujinti klases, įsigyti šiuolaikinių mokymo priemonių. Jos teigimu, tai sudaro sąlygas ne tik patogesniam darbui, bet ir kokybiškesniam ugdymui.
Profesinį augimą ji sieja ir su bendryste. Prisijungti prie organizacijų „Švietimas #1“ ir „Lietuvos Junior Achievement“ inicijuoto Švietimo vadovų klubo A. Kulbokienę paskatino noras pasitikrinti savo sprendimus, išgirsti kitų vadovų patirtis ir mokytis iš verslo praktikų.
„Šis klubas jungia verslo ir švietimo lyderius. Džiaugiuosi galimybe susipažinti su geriausiomis verslo praktikomis, stiprinti vadybines kompetencijas ir prisidėti prie svarbių pokyčių švietime. Tai leidžia vadovui matyti plačiau ir nesustoti tobulėti“, – teigia A. Kulbokienė.
Mokytojas, prie kurio norisi prisiglausti
Kalbėdama apie tuos, kurie svarsto apie pedagoginį kelią, A. Kulbokienė pabrėžia, kad šiandieninis švietimas reikalauja daugiau nei dalykinės kompetencijos. Gyvename laikotarpiu, kai sparčiai kinta technologijos, vertybės, pats mokymosi supratimas, todėl mokytojas turi gebėti sudominti, kurti ir drąsiai ieškoti dar nežinomų sprendimų.
„Esame labai įdomiame civilizacijos laike – dirbtinis intelektas, vertybių perkainavimas, nuolatiniai pokyčiai. Tie, kurie svarsto apie karjerą švietime, turi būti žmonės, kurie sudomins mokinius ugdymo procesu, darys atradimus ir kurs naują, dar mums visiems nežinomą mokyklą“, – sako direktorė.
Kartu ji išskiria pradinio ugdymo svarbą – būtent čia, jos manymu, sprendžiasi esminiai dalykai.
„Patys geriausi mokytojai turi dirbti su mažaisiais. Jie gali nulemti žmogaus likimą. Reikia ne tik profesionalo savo srityje, ne tik to, kuris daug žino. Pedagogikoje visų pirma reikia žmogaus, prie kurio norėtų prisiglausti vaikas“, – teigia A. Kulbokienė.
