Marijos gimimo atlaiduose Kalvarijoje pagerbti kunigai ir jų tėvai.
Suvalkijoje lietingą rugsėjo 11-osios sekmadienį tikintieji laisva valia galėjo rinktis: ar nuo dvyliktos valandos pasilikti prie televizijos ekranų ir stebėti Šiluvos Šilinių atlaidų pagrindinės dienos šv. Mišių transliaciją, ar pasiekti Kalvarijos Švč. Mergelės Marijos vardo bažnyčią, kurioje švenčiami visus metus laukti tituliniai atlaidai.
Kalvarijoje džiugino žmonių gausa, susirinkusių ne tik iš šios, bet ir iš kitų parapijų, daug jaunų žmonių, atvykusių atlankyti tėviškių, giminaičių, kapų. Atlaidų šventę lietus pakoregavo tik tiek, kad neįvyko iškilminga procesija. Nuostabiai išpuoštoje bažnyčioje prieš šv. Mišias valandą buvo adoruojamas Švč. Sakramentas, sukalbėta Marijos litanija. Parapijiečiai pirmiausiai pasveikino Šv. Mišias aukojusius iš Kalvarijos parapijos kilusius kunigus kanauninkus Valių Zubavičių ir Joną Baliūną, kurie šiemet mini savo kunigiškosios tarnystės 35-erius metus. Giedojo parapijos jaunimo ir sumos mišių chorai. Homiliją pasakė kan. V. Zubavičius, atnašų procesijoje neštos gėrybės papildė agapės stalą, visuotinės maldos invokacijomis melsta Dievo Motinos Marijos ir Viešpaties globos bei palaimos šios parapijos žmonėms, visoms šeimoms ir taikos pasauliui.
Po šv. Mišių šventė vyko parapijos koplytstulpių parke. Kanauninkas Valius Zubavičius pašventino koplytstulpį, skirtą iš Kalvarijos parapijos kilusiems kunigams atminti bei kalvišką saulutę kunigų tėvams atminti. Taip pat buvo pristatytas parapijos jaunimo namų sieną papuošęs tapybos darbas. Skambant dainininko Ovidijaus Vyšniausko atliekamoms dainoms žmonės bendravo agapėje, vaišindamiesi parapijiečių parūpintomis vaišėmis.
Titulinių atlaidų šventės jauki atmosfera savaime neatsiranda,- ją sukuria daugybė žmonių. Tiek bažnyčioje po šv. Mišių, tiek parkelyje klebonas kun. Algirdas Žukauskas dėkojo daugeliui parapijiečių, kurie prisidėjo prie šventės organizavimo, kad jautė pareigą su pagarba juose dalyvauti. Ir tik „tarp eilučių“ buvo leista suprasti, kad šie atlaidai kunigui asmeniškai svarbūs kuklia sukaktimi: vasarą suėjo penkeri metai jo kaip klebono tarnystės Kalvarijos parapijoje. Tad kaip klebono dovana atlaidų dalyviams buvo Ovidijaus Vyšniausko koncertas, o visai parapijai ir miestui kaip padėkos ženklas už penkerių metų bendrystę – vienas didelis paveikslas – miesto viešosios erdvės papuošimo dalis, pavadintas „Svajų naktigonė“. Nutapytas jis ant buvusios neišvaizdžios parapijos jaunimo namų sienos. Idėja kilo klebonui bendraujant su jaunu dailininku druskininkiečiu Deividu Sinkevičiumi. Liepos mėnesį paveikslą tapė pats Deividas, prisipažindamas, kad aukščio baimę įveikti padėjo tikėjimas ne tik savo jėgomis, bet ir Dievulio pagalba. Talkino Kalvarijos parapijos jaunimo choro stovyklos dalyviai, dailės mokytoja Ilona Šidlauskienė ir jos mokiniai.
Koplytstulpį iš Kalvarijos parapijos kilusiems kunigams atminti – su Šv. Petro skulptūrą- sukūrė garsus tautodailininkas, Naujasodės kaime netoli Druskininkų skulptūrų parką įkūręs Antanas Česnulis. Iš Kalvarijos kilusių kunigų tėvams atminti saulutę, pavadintą „Atminties gija“, sukūrė meistras Ramūnas Šuminskas iš Veisiejų. Šie meistrai dalyvavo šventėje ir sulaukė viešų klebono padėkų. Už visokeriopą pagalbą, draugiškumą ir bendruomeniškumą buvo padėkota ir Kalvarijos merui Vincui Plikaičiui.
Kalvarijos Švč. Mergelės Marijos vardo parapijos klebonas kunigas Algirdas Žukauskas sakė, kad koplytstulpių parko kūrimo – kaip miesto puošimo idėja- kilo pirmaisiais Kalvarijoje tarnystės metais, apžiūrėjus prie klebonijos nedidžiausią laisvą, gan apleistą plotą. Sugalvota statyti koplytstulpius parapijai kuo nors pasitarnavusiems žmonėms atminti. Pirmieji trys koplytstulpiai iškilo 2018 metais, švenčiant Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį. Jie skirti Kalvarijoje šešerius metus klebonavusio buvusio Steigiamojo nario Mykolo Krupavičiaus, ilgamečio parapijos klebono, Kalvarijos garbės piliečio Juozo Mieldažio atminimui. Tada pašventinta ir Marijos Sopulingosios koplytėlė, kaip skausmo ir kančios simbolis prisiminti pokaryje klebonijoje buvusiuose NKVD rūsiuose nukankintus žmones.
Per sekančių metų titulinius atlaidus buvo pašventinami nauji koplytstulpiai, skirti kunigams, bažnyčios aktyviems ilgamečiams tarnams, kunigams, tarkim, pirmąją Kalvarijos bažnyčią pastačiusiam ir šventoriuje palaidotam kunigui Jonui Sabaliauskui. Koplytstulpiui išdrožiamas to šventojo atvaizdas, kokį vardą turėjo juo pagerbiamas žmogus.
Klebonas džiaugiasi, kad žmonės atsiliepia į jo sumanymus. Asmenis, kuriuos vertėtų įamžinti toliau tebekuriame parapijos koplytstulpių parke, klebonui padeda surasti, pataria istorija besidomintys Arvydas Totoris, Juozas Ignatavičius, kiti kalvarijiečiai. Koplytstulpių autoriai, kūrėjai klebonui, besidominčiam menu, pažįstami kaip geri bičiuliai dar nuo klebonavimo Veisiejuose laikų, kai ten rengdavo menininkų plenerus.
Pasak klebono, dar reikia istorinio tyrimo, kad galėtų įvardinti galimai tikslų iš Kalvarijos parapijos kilusių kunigų skaičių, tačiau šiuose atlaiduose buvo tikslas koplytstulpiu pagerbti juos visus visus. Į šių atlaidų šventimą kvietė tris gyvenančius dabartinės kartos dvasininkus, skirtingose parapijose tebetarnaujančius, Kalvarijos bažnyčioje pašaukimo kelią į kunigystę atradusius: Valių Zubavičių, Joną Baliūną ir Rimantą Simanavičių.
Kodėl šiuose atlaiduose maldos ir paminklinė atminimo saulutė buvo skirta kunigų tėvams? Klebono Algirdo Žukausko įžvalga tokia, kad tėvai, ypač mama, labai svarbūs kunigo pašaukimui. „Jie yra pirmieji kunigo mokytojai ir auklėtojai. Mūsų laikais labai svarbu akcentuoti, kaip ir popiežius Pranciškus kalba, kad šeimos žmonės yra šventieji, ir jų pasiaukojimas vaikams, šeimai yra šventumo liudijimas.“ Apie šeimos, tėvų vaidmenį krikščioniškam auklėjimui, jų pavyzdį ir vedimą tikėjimo keliu šv. Mišių homilijoje jautriai kalbėjo ir kanauninkas Valius Zubavičius.
