Nacionalinis informacijos apie seksualinį smurtą centras kartu su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija balandžio mėnesį skelbia seksualinio smurto prevencijos mėnesiu, kurio metu siekiama atkreipti dėmesį į seksualinio pobūdžio nusikaltimus ir kviečiama nebijoti kreiptis pagalbos.
77 proc. Lietuvos gyventojų yra patyrę seksualinį priekabiavimą. Seksualinę prievartą be išžaginimo išgyveno beveik kas antras Lietuvos gyventojas, rodo 2023 m. atliktas tyrimas.* Deja, tai vis dar yra latentiniai nusikaltimai, apie kuriuos neretai nutylima dėl baimės, gėdos, streso, stigmos ir aukų kaltinimo.
„Labai svarbu, kad kiekvienas nuo seksualinio smurto nukentėjęs žmogus nebijotų kreiptis ir gautų visą būtiną pagalbą. Stiprinant kovą su seksualiniu smurtu ir pagalbą nuo jo nukentėjusiems žmonėms, ministerija finansuoja nevyriausybinių organizacijų projektą, kuris prisideda prie ilgalaikių pokyčių šioje srityje. Įgyvendinant šį projektą, įkurtas Nacionalinis informacijos apie seksualinį smurtą centras, teikiantis informaciją apie pagalbos galimybes nuo seksualinio smurto nukentėjusiems ar pavojų patiriantiems žmonėms, jų artimiesiems bei teikiantis metodinį palaikymą su nukentėjusiais asmenimis dirbantiems specialistams“, – sako socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.
Klaipėdos socialinės ir psichologinės pagalbos centro direktorė Dalia Puidokienė teigia, kad apie seksualinį smurtą būtina kalbėti, ir prisimena moters, kuriai suteikė pagalbą, žodžius: „Jei ne kadaise patirta seksualinė prievarta, neabejoju, kad šiandieną būčiau visai kitas žmogus ir pajėgčiau pasitikėti kitais“.
Daugiau nei pusė seksualinių nusikaltimų yra įvykdomi asmenų iš artimos aplinkos ar pažįstamų. Visuomenė, ypač netinkamų situacijų stebėtojai, užima svarbų vaidmenį smurto prevencijoje. Dalis mūsų esame stebėję seksualinį smurtą iš arti: kabinėjimąsi švietimo įstaigoje, bare, viešajame transporte, gatvėje, šauksmus už sienos esančiame bute.
Jei tokiais atvejais informuojame atsakingus asmenis ir pasakome, kad toks elgesys yra netinkamas, parodome, kad visuomenė stebi ir netoleruoja jokių seksualinio smurto formų.
Seksualinio smurto prevencija prasideda nuo aukų kaltinimo ir kitų smurtautojus (-as) palaikančio požiūrio kritikos, dalinimosi mitais apie seksualinį smurtą, rizikos atpažinimo, kovos su seksizmu ir smurtu prieš moteris.
Seksualinio smurto prevencija tęsiasi stabdant jau prasidėjusį smurto epizodą.
Seksualinio smurto prevencija tęsiasi ir įvykus nusikaltimui, kai nukentėjusysis (-ioji) išklausomas (-a) ir neužduodamas klausimas „kodėl?“, suteikiama informaciją, kur kreiptis pagalbos.
Taigi šių metų tema – glaudesnės ir vieningesnės bendruomenės, galinčios prisidėti prie saugesnės aplinkos, kurioje nukentėję asmenys nebijo prabilti ir kreiptis pagalbos, kūrimo.
Kartu mes galime prabilti ir imtis aktyvių veiksmų prievartos kultūrą keisti pagarbos kultūra.
* dr. Marijos Jakubauskienės, Marijos Sarafinaitės ir Noviltės Ramanauskaitės atliktas Lietuvos gyventojų tyrimas (imtis 1800 asm.), 2023 m.
Daugiau informacijos: www.prabilk.lt
