Sakoma, kad krizės suvienija žmones. Siekdami bendro tikslo atsisakome smulkių nesutarimų, savanaudiškų poreikių, ir visas savo pastangas nukreipiame visuomenės gerovei. Uždaryti namuose italai balkonuose dainuoja medikams, jiems ploja ir britų karališkosios šeimos nariai, išėję prie savo namų durų kartu su tūkstančiais kitų šios šalies piliečių.
Plojame ir mes, aukojame lėšas, kabiname padrąsinančius užrašus ligoninių prieigose. Tačiau ar esame vieningi ir lygūs? Nesu toks tikras. Jau pirmadienį Lietuvos rajone gyvenantis žmogus, kuriam prireiks medicinos paslaugų, atėjęs į ligoninę ar polikliniką jų gali negauti, nes paprasčiausiai nebus kas jas teikia.
Ir ne todėl, kad medikai nenorėtų ar negalėtų to daryti, o todėl, kad rajone gyvenantis žmogus per naktį tapo nebe toks svarbus kaip didžiųjų miestų gyventojas.
Sveikatos ministro Aurelijaus Verygos sprendimu, medikai nuo ateinančios savaitės kitoje įstaigoje dirbti galės tik tuomet, kai bus baigę vieno mėnesio darbo ciklą pirmojoje darbovietėje (kad ir ką tai reikštų). Tai – nenaujas sumanymas. Įtvirtinti draudimą gydytojams dirbti daugiau nei vienoje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje aplinkiniais būdais buvo bandoma jau balandį. Tačiau, pasipriešinus šalies savivaldybėms ir kai kuriems medikams, draudimas liko rekomendacija.
Ir štai vakar draudimas netikėtai atgimė ir buvo tiesiog „nuleistas“ visiems medikams, o vadinasi – ir Lietuvos žmonėms. Be diskusijų ar perspėjimų, be jokio laiko pasiruošti ir informuoti gyventojus.
Ką reiškia šis sprendimas? Visų pirma tai, kad šalies rajonuose gyvenantys žmonės yra truputį mažiau Lietuvos piliečiai ne gyvenantys miestuose su didelėmis ligoninėmis. Jie nebeturės tokių pačių galimybių gauti sveikatos priežiūros paslaugų, kadangi šiuo metu Lietuvos rajoninėse ligoninėse didelė dalis medikų atvažiuoja dirbti iš didesnių ligoninių. Po ministro sprendimo, mažesnėse ligoninėse gali likti vos po kelis medikus, kurie fiziškai negalės užtikrinti sveikatos priežiūros paslaugų visiems gyventojams ar net suteikti būtinos skubios pagalbos. Dar daugiau – ne vienas meras teigia, kad uždraudus atvykti medikams iš didesnių savivaldybių, kai kurias ligonines iš viso teks tiesiog uždaryti, paliekant nebent slaugos skyrius.
Štai pavyzdžiui, Pasvalyje iš 12 ligoninėje dirbančių anesteziologų net 11 yra atvažiuojančių, atitinkamai atvykstantys yra 8 iš 11 vidaus ligų daktarų, 8 iš 10 chirurgų. Šiuo metu ligoninėje dirba tik vienas vietinis vaikų ligų gydytojas, du akušeriai ginekologai. Elektrėnuose, nebeatvykstant medikams iš kitų ligoninių, gali tekti uždaryti reanimacijos ir vaikų ligų skyrius.
Ir tai tik keli pavyzdžiai. Šio naujo draudimo pasekmes netruks pajusti didelė dalis Lietuvos gyventojų.
Rajono gyventojas, norintis gauti pagalbą, turės važiuoti į didžiųjų miestų ligonines. Tačiau toli gražu ne visi tokią galimybę turi, taigi paslaugos, kuri turi būti garantuota visiems piliečiams, prieinamumas tampa privilegija, nes iki šiol nėra sukurtas joks pavėžėjimo algoritmas. Padidės ir pacientų eilės, aktualios paslaugos teks laukti dar ilgiau nei iki šiol.
Kita problema – didžiosios ligoninės, kuriose šiuo metu gydomi COVID-19 pacientai, netaps saugesnės nuo to, kad jose išaugs pacientų srautai.
Taigi, viena svarbiausių žmogui paslaugų – medicinos priežiūra – rajonų gyventojams taps daug sunkiau pasiekiama arba jos teks iš viso atsisakyti.
Šį sprendimą ministras priėmė tuo metu, kai viruso plitimas šalyje yra pristabdytas, karantinas švelninamas ir žmonėms suteikiama vis daugiau galimybių gauti įvairias paslaugas.
O juk užtektų pasirinkti kitokį kelią – maksimaliai pasirūpinti tinkamomis visose šalies ligoninėse dirbančių medikų apsaugos priemonėmis ir dažnu jų testavimu. Taip apsaugotume ir juos, ir savo piliečius, kurie galėtų bet kada gauti būtinas sveikatos priežiūros paslaugas. Nes net ir krizės akivaizdoje, ministre, vis dėl to turime tas pačias teises – ir gyvenantys didžiuosiuose miestuose, ir mažesnėse savivaldybėse.
Prieš porą savaičių nuotoliniame susitikime su Lietuvos merais premjeras Saulius Skvernelis pažadėjo, kad jokia rajoninių ligoninių tinklo pertvarka nebus vykdomos be išsamių diskusijų su savivaldybėmis, neišklausius jų nuomonės ir siūlymų. Tačiau medikų darbo keliose įstaigose ribojimas yra būtent tokios pertvarkos žingsnis, beje, bandomas žengti ne pirmą kartą. Kyla klausimas – kodėl ministro A. Verygos šie premjero žodžiai nepasiekė?
Ir dar svarbiau – kodėl sveikatos priežiūra tampa prabangos dalyku didelei daliai Lietuvos gyventojų? Juk karantino laikėmės visi kartu, savo gyvenimą saugodami vieni kitus irgi apribojome visi kartu. Ir medikams plojome visi kartu.
LSA informacija
