Pabrangus trąšoms, žemdirbiams svarbus kiekvienas mineralinio azoto – vieno svarbiausių azoto junginių augalų mityboje – kilogramas. Yrant augalų liekanoms, šiltuoju metu mineralinio azoto dirvožemyje išsiskiria nuo 30 iki 140 kg/ha. Šį kiekį labai svarbu panaudoti augalų mitybai, neprarandant jo dėl išsiplovimo į gruntinius vandenis. Azoto perteklius dirvožemyje gali užteršti vandenį nitratais.
Šį rudenį Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro (LAMMC) Žemdirbystės instituto Agrocheminių tyrimų laboratorijoje Žemės ūkio ministerijos užsakymu atlikta mineralinio azoto ir mineralinės sieros stebėsena šalies dirvožemiuose. Išanalizuota 800 mineralinio azoto ir 400 mineralinės sieros dirvožemio ėminių, surinktų iš daugiau kaip 200 tyrimų aikštelių. Mineralinio azoto kiekiai įvertinti atskiruose šalies regionuose po augančių bei augintų augalų.
Mineralinis azotas Lietuvos dirvožemio rajonuose.
Tyrimai parodė, kad šį rudenį mineralinio azoto 0–60 cm dirvožemio sluoksnyje vidutiniškai sukaupta 53,5 kg/ha. Tačiau šis skaičius regionuose skiriasi. Ypač mažu mineralinio azoto kiekiu išsiskyrė Rytų Lietuva. Čia jo vidutiniškai rasta 38,4 kg/ha, o Vakarų ir Vidurio Lietuvoje atitinkamai – 56,2 ir 67,8 kg/ha.
Tam įtakos, pasak tyrėjų, turėjo keletas veiksnių: šiame regione vasaros mėnesiais iškritęs didelis kritulių kiekis (net 292 mm, o Vakarų Lietuvoje – 163 mm), taip pat vyraujanti lengva dirvožemio granuliometrinė sudėtis ir mažesnis augalininkystės gamybos intensyvumas.
Dėl meteorologinių sąlygų mineralinio azoto mažiau nei įprasta šį rudenį nustatyta ir derlingose Suvalkijos žemėse (Šakių, Vilkaviškio ir Marijampolės r.). Tuo tarpu Vidurio ir Vakarų Lietuvoje, išskyrus Žemaitijos kalvotąją dalį, azoto kiekiai siekia 50–80 kg/ha, o pasėtų žiemkenčių ir žieminių rapsų plotuose – 60–90 kg/ha.
Ariamajame sluoksnyje ir žiemkenčių plotuose mineralinio azoto rasta daugiau
Mineralinio azoto gerokai daugiau rasta viršutiniame dirvožemio sluoksnyje nei gilesniuose jo sluoksniuose. Pavyzdžiui, vidutiniškai Lietuvoje 0–30 cm sluoksnyje jo yra 41,1 kg/ha, 30–60 cm – 15,5, o 60–90 cm – 14,5 kg/ha.
Vertinant azoto kiekį 0–60 cm sluoksnyje pagal augintus augalus, mažiausiai jo nustatyta daugiamečių žolių plotuose – 30,7 kg/ha, po buvusio vasarojaus – 34,9 bei po kaupiamųjų ir kukurūzų – 35,6, o po žiemkenčių bei esamuose žiemkenčių ir žieminių rapsų plotuose ženkliai daugiau – atitinkamai 52,6 ir 69,1 kg/ha.
Azotu tręšta saikingiau
Vidurio Lietuvoje aikštelių, kuriose mineralinio azoto 0–60 cm sluoksnyje nustatyta daugiau kaip 105 kg/ha), buvo 13 proc. Tai yra gerokai mažiau nei ankstesniais tyrimų metais, kai jos sudarydavo penktadalį ar net ketvirtadalį. Tai rodo, kad šiais metais augalų vegetacijos metu azotu buvo tręšta saikingiau. Paaiškėjo, kad apie 65–90 proc. mineralinio azoto sudaro nitratinis azotas, o 0–60 cm sluoksnyje jo vidurkis siekia 78 proc.
Šiuo metu žiemkenčių bei žieminių rapsų pasėlių būklė daugelyje šalies vietovių yra gera – augalai vešlūs, intensyviai žalios spalvos ir augalams dirvožemyje mineralinio azoto pakanka.
Mineralinis azotas žiemkenčių ir žieminių rapsų plotuose.
Prognozės
„Prognozuojant, kiek mineralinio azoto dirvožemyje bus pavasarį po žiemos, tikėtina, kad Rytų Lietuvoje ir Suvalkijoje (Šakių, Vilkaviškio ir Marijampolės r.) jo kiekiai nepadidės. Šaltuoju metų laiku augalinių liekanų mineralizacija dirvožemyje vyksta lėtai, o nitratų išsiplovimas į gilesnius sluoksnius, esant šiltai be pašalo žiemai, yra didelis. Todėl šiuose regionuose labai svarbus bus laiku vykdomas pavasarinis tręšimas azotu, kad ir nedidele norma. Pavasarį, atsinaujinus augalų vegetacijai, azoto trąšų norma turėtų būti skaičiuojama pagal planuojamą augalų derlių konkretaus lauko sąlygomis ir po žiemos dirvožemyje likusį mineralinio azoto kiekį. Tuo tarpu Vakarų ir Vidurio Lietuvos dirvožemiuose mineralinio azoto susikaupė daugiau ir, vertinant šiuo metu jo esamą kiekį dirvožemyje, azoto trąšų pavasarį bus galima pataupyti“, – sako LAMMC Agrocheminių tyrimų laboratorijos vadovas Gediminas Staugaitis.
Įprasta, kad azoto trąšų norma planuojamam augalų derliui skaičiuojama, kai mineralinio azoto kiekis 0–60 cm dirvožemio sluoksnyje yra 50 kg/ha. Jei šios medžiagos kiekis yra didesnis, iš jo atėmus šią reikšmę gaunamas kiekis, kurį galima sutaupyti nuo apskaičiuotos azoto normos.
„Vienu atveju ji bus 10, o kitu gali siekti ir 40 kg/ha azoto. Tai gana nemažai. Tačiau dabar svarbu sulaukti žiemos, kurios meteorologinės sąlygos parodys, kiek mineralinio azoto dirvožemyje liks pavasarį. Šiuose šalies regionuose žemdirbiams patartume anksti pavasarį patiems imtis iniciatyvos ir atlikti mineralinio azoto tyrimus dirvožemyje. Tai turėtų atsipirkti su kaupu“, – aiškina G. Staugaitis.
Dalyje surinktų dirvožemio ėminių nustatytas mineralinės sieros, kuri būtina, kad augalai gerai įsavintų azotą, kiekis. Jei dirvožemyje mineralinės sieros yra mažiau kaip 10 kg/ha, augalai prastai įsisavina azotą. Tai ypač svarbu rapsams bei intensyviai auginamiems žieminiams bei vasariniams javams. Kaip parodė tyrimai, šį rudenį dirvožemyje mineralinės sieros kiekiai yra vidutiniai, kiek daugiau jos tik Vidurio Lietuvoje. Kiek mineralinės sieros liks dirvožemyje po žiemos, parodys ateinančių metų pavasariniai tyrimai.
