1988 metų lapkričio 18 dieną Aukščiausioji Taryba pripažino lietuvių kalbą valstybine – tuometė Konstitucija buvo papildyta straipsniu, įteisinančiu lietuvių kalbos vartojimą viešojo gyvenimo srityse.
Simboliška, kad tą pačią dieną buvo sugrąžinti ir kiti valstybingumo simboliai – trispalvė ir „Tautiška giesmė“. Lietuvių kalba valstybine pirmą kartą paskelbta prieš šimtmetį – 1922-ųjų Konstitucijoje, antrą kartą – praėjus 66-eriems metams. Tuo metu tai buvo neįtikėtinas įvykis – dar neatkūrus nepriklausomos valstybės, kalba jau įteisinama kaip valstybinė.
Valstybinė lietuvių kalbos komisija su Lietuvos Respublikos Seimu ir Valstybine kalbos inspekcija lapkričio 17 d. organizuoja valstybinės kalbos statuso atkūrimo 35-mečio renginius.
Vienoje svarbiausių Seimo erdvių – Kovo 11-osios Akto salėje – 13 val. vyks minėjimas „Kartu kalboje ir valstybėje“, o prieš tai Seimo lankytojų centre bus atidaroma archyvinių fotografijų paroda „Kalba turi Tėvynę“, parengta bendradarbiaujant su Kultūros ministerija. Šiais renginiais norima prisiminti, kaip atkakliai lietuvių tauta priešinosi rusinimo politikai, paminėti 1988 m. lapkričio 18 d. įvykį, kai tuometė Aukščiausioji Taryba, neatlaikiusi Sąjūdžio išjudintos visuomenės reikalavimų, pripažino lietuvių kalbą valstybine. Renginys Seimo rūmuose išskirtinis tuo, kad jame gausiai dalyvaus šalies gimnazijų mokiniai, kuriems šis istorinis faktas žinomas tik iš vadovėlių. Renginiuose sveikins Seimo Pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen ir Seimo Pirmininko pavaduotojas Paulius Saudargas.
Apie lietuvių kalbos, tautos ir valstybės ryšį istorinėje perspektyvoje pranešimą skaitys istorikas dr. Algimantas Kasparavičius, bus rodomas specialiai šia proga sukurtas dokumentinis filmas „Išsaugojome kalbą“, apie lietuvių kalbos reikšmę kalbės LRT sporto komentatorius Rytis Kazlauskas, VU studentė poetė Mūza Olimpija Svetickaitė, viena inovatyviausių lietuvių kalbos mokytojų Vaida Ambrasaitė, pastaruosius dvejus metus populiariausiu lietuvių vaikų rašytoju išrinktas Tomas Dirgėla, tarptautinių apdovanojimų pelniusi aktorė Aistė Diržiūtė ir LRT kalbos ambasadoriumi vadinamas laidų vedėjas, filmų garsintojas Marijus Žiedas. Renginį ves televizijos žurnalistas Paulius Skučas. Pasirodys Vilniaus Balio Dvariono dešimtmetės muzikos mokyklos jaunieji smuikininkai.
„Lietuvių kalbos įteisinimo kelias buvo sunkus: mus supo okupantų kalba, o čia gyvenantys rusakalbiai nemokėjo ir visiškai nenorėjo mokytis lietuvių kalbos“, – prisimena Valstybinės kalbos inspekcijos viršininko pavaduotojas Donatas Smalinskas. – Nors pasipriešinimas buvo didelis, reikėjo pereiti prie dokumentų, viešųjų užrašų valstybine kalba, mokyti kitakalbius lietuviškai, bet pamažu pasiekėme, kad lietuvių kalba atsitiestų ir įgytų visas teises mūsų valstybėje.“
VLKK pirmininkė dr. Violeta Meiliūnaitė džiaugiasi, jogd Lietuvos valstybė sukūrė instrumentus, kad lietuvių kalba atsirastų visose gyvenimo srityse: „Per tuos 35 metus mes visi kartu padarėme labai daug, tačiau lietuvių kalbos gyvybingumas, prisitaikymas prie sparčiai besikeičiančio pasaulio išlieka kiekvieno iš mūsų nuolatinis darbas ir atsakomybė. Kiekvienas kuriame lietuvių kalbos ateitį.“
Specialiai šia proga sukurtas dokumentinis filmas „Išsaugojome kalbą“, kuris gruodžio 1 d. bus rodomas per „LRT Plius“ kanalą.
Visuomenė kviečiama kartu minėti kalbos statuso metines. Fotografijų paroda „Kalba turi Tėvynę“ Seimo lankytojų centre veiks iki gruodžio pradžios. Tie, kurie neturės galimybių dalyvauti minėjime Seime, galės stebėti tiesioginę jo transliaciją per Seimo „YouTube“ kanalą Atviras Seimas.
