Sveikatos apsaugos ministerija siūlo išplėsti Lietuvoje optimalų defibriliatorių tinklą, kuris padidintų visuomenės saugumą ir sumažintų mirtingumą dėl staigaus širdies sustojimo. Siūloma, kad žmonių gausiai lankomose vietose, tokiose kaip oro uostai ir traukinių stotys, mokyklos ir universitetai, prekybos centrai ir sporto arenos, defibriliatorius būtų pasiekiamas greitu žingsniu per dvi minutes.
Suinteresuotų institucijų ir visuomenės pastaboms pateiktas Sveikatos sistemos įstatymo pakeitimo projektas, kuriuo siūloma įpareigoti tiek valstybines, tiek privačias įstaigas bei įmones įrengti defibriliatorius tose vietose, kur žmonių srautas sudaro 3 tūkst. asmenų per parą. Taip pat siūloma, kad defibriliatoriai būtų sujungti į bendrą sistemą su Greitosios medicinos pagalbos (GMP) tarnybos dispečerinėmis.
Šiuo metu viešai prieinamų defibriliatorių skaičius siekia tik apie pusę tūkstančio, jų tinklas nėra centralizuotas, jie įrengiami pavienių įstaigų ir įmonių iniciatyvų pagrindu, dauguma nėra pasiekiami greitai ir bet kuriuo paros metu. Atsižvelgiant į sėkmingą užsienio šalių praktiką, visoje Lietuvoje iš viso turėtų būti įrengta ne mažiau kaip 2 tūkst. defibriliatorių.
Lietuvoje staigiai sustojus širdžiai kasmet miršta apie 3–4 tūkst. žmonių, 70 proc. tokių atvejų įvyksta liudininkų akivaizdoje. Tai reiškia, kad turėdami pirmos pagalbos žinias ir gaivinimui reikalingas priemones aplinkiniai galėtų kasmet išgelbėti daugiau nei 2 tūkst. žmonių.
Pirmoji pagalba – tai neatidėliotini veiksmai, kurių imasi šalia esantys žmonės, siekdami išgelbėti gyvybę ar sumažinti sužalojimo pasekmes iki atvykstant profesionaliai medicinos pagalbai. Viena svarbiausių pirmosios pagalbos priemonių staigios klinikinės mirties atveju yra automatinis išorinis defibriliatorius (AID). Tai prietaisas, kuris analizuoja širdies ritmą ir, jei reikia, siunčia elektros impulsą širdžiai, kad atstatytų normalų jos darbą. AID yra sukurtas taip, kad juo galėtų naudotis net ir medicininio išsilavinimo neturintys žmonės – jis pateikia aiškius garso ir vaizdo nurodymus kiekvienam žingsniui. Net jeigu asmuo neturi specialių gaivinimo įgūdžių, tinkamai atlikti defibriliaciją telefonu visuomet padės GMP dispečeris, kol atvyks profesionalių medikų brigada.
Statistika rodo, kad jeigu staigiai sustojus širdžiai per pirmąsias 3–5 minutes atliekama defibriliacija, tikimybė išgyventi siekia 70 proc., o be defibriliacijos išgyvenamumas ne ligoninėje tesiekia 5–10 proc. Lietuvoje miesto teritorijoje vidutinis GMP atvykimo laikas gyvybei grėsmingais atvejais yra 9–10 minučių, todėl defibriliatorių prieinamumas viešose vietose ir liudininkų atliekami gaivinimo veiksmai yra itin svarbūs.
