Praėjusių metų Higienos instituto duomenys rodo, kad mirštančiųjų nuo širdies ir kraujagyslių ligų (ŠKL) skaičius smarkiai mažėja.
2022 m. nuo išeminių širdies ligų ir insulto mirė 1 866 darbingo amžiaus (16–64 m.) žmonės, o 2023 m. šis skaičius sumažėjo iki 1 569. Tai – net 29,5 proc. mažiau nei 2015-aisiais. Prof. Jelena Čelutkienė, buvusi Lietuvos kardiologų draugijos prezidentė, sako, kad teigiamą pokytį lemia du veiksniai – nuo 2016 m. pagerėjusios cholesterolio kiekį kraujyje mažinančių vaistų kompensacijos ir nuo 2023 m. gegužės 1 d. pakeistos ŠKL prevencijos programos rezultatai.
Vienas pagrindinių pokyčių, lėmusių teigiamus statistinius duomenis, – suvienodintas ŠKL prevencijos programoje galinčių dalyvauti žmonių amžius. Nuo šiol prevencinėje programoje dalyvauti kviečiami kardiovaskulinėmis ligomis nesergantys vyrai ir moterys nuo 40 iki 60 metų (anksčiau dalyvauti buvo kviečiami vyrai nuo 40 iki 54 metų (imtinai) ir moterys nuo 50 iki 64 metų (imtinai).
„Programos esmė – koreguoti nustatytus rizikos veiksnius, siekiant atitolinti kardiovaskulines ligas arba visiškai išvengti jų išsivystymo ateityje. Dabar, kai pagerėjo programos vykdymo sąlygos, matomas išties didelis postūmis į teigiamą pusę, kurį, žinoma, lemia sistemingas ilgametis darbas. Dėl to reikėtų pagirti Lietuvos sveikatos apsaugos ministeriją, Valstybinę ligonių kasą bei Lietuvos kardiologų draugiją už jų indėlį tobulinant, modifikuojant ir modernizuojant ŠKL prevencijos programą, taip pat padėkoti visiems šeimos gydytojams bei kardiologams, kurie įtraukia, ugdo pacientus, sudaro prevencijos priemonių planus ir taip prisideda prie gerosios statistikos“, – dalijasi prof. J. Čelutkienė.
Lietuva – vis dar pirmaujančių gretose
Higienos instituto 2023 m. duomenys rodo, kad per vienerius metus nuo išeminių širdies ligų ir insulto mirusių darbingo amžiaus vyrų sumažėjo 211, o moterų – 86. Šiais metais taip pat jau stebimi mažėjantys skaičiai: nuo išeminių širdies ligų iš viso balandį mirė 919 žmonės, kovo mėnesį – 902, kai tuo tarpu vasarį – 957, o sausį – 1129. Prof. J. Čelutkienės teigimu, tokie duomenys stebimi dėl to, jog kraujagyslių ligoms yra būdingas sezoniškumas – šiltuoju metų sezonu nuo ŠKL miršta kur kas mažiau žmonių nei žiemos mėnesiais.
Vis dėlto, nors mirštančiųjų nuo ŠKL skaičius nuolat mažėja, kraujotakos sistemos ligos vis dar išlieka pagrindine mirčių Lietuvoje priežastimi – 2023 m. jos sudarė net 52,1 proc. visų mirčių. Statistinėse Europos Sąjungos lentelėse Lietuva, nors ir turi daugiausia Europoje gydytojų ir lovų ligoninėse, tenkančių tūkstančiui gyventojų, pagal mirčių skaičių rikiuojasi pirmose sergamumo ŠKL gretose, nors kitose šalyse, pavyzdžiui, Prancūzijoje, Ispanijoje, Portugalijoje, šių mirčių atvejai sudaro tik apie 30 proc.
„Šiose šalyse pirmauja onkologinės ligos, kurias nuspėti kur kas sunkiau negu kraujotakos sistemos ligas. Jų dažnu atveju galime išvengti pasirinkę tinkamą prevenciją, nes ŠKL turi aiškius rizikos veiksnius ir mokslinius įrodymus, kaip išvengti infarktų, insultų ir ankstyvų mirčių. Todėl, lygiuojantis į kitas šalis, pirmiausia reikėtų atsigręžti į save ir matuoti, kiek žmonių, esančių rizikos grupėje, sugebėjo sumažinti tokius rizikos veiksnius kaip aukštas spaudimas, cholesterolio kiekis, nutukimas. Deja, šiuo metu tokiam monitoringui tinkamų priemonių neturime, tačiau būtent šie rodikliai yra itin svarbūs“, – teigia prof. J. Čelutkienė.
Efektyviausia prevencinė priemonė – vizitas pas šeimos gydytoją
Susirūpinti tokių ligų profilaktika būtina sulaukus 40-ies, o paprastų priemonių jų rizikai sumažinti gali imtis kiekvienas – tereikia daugiau dėmesio skirti savo kraujo spaudimui ir cholesterolio kiekiui kraujyje sureguliuoti. Didžiausi sveikos širdies priešai – nutukimas, aukštas kraujo spaudimas, stresas, tabakas, alkoholis. Vis dėlto, jeigu cholesterolio kiekis kraujyje yra per didelis, būtini ne tik gyvenimo pokyčiai, bet dažnu atveju – ir vaistai. Vieni saugiausių kardiologinių vaistų, mažinančių cholesterolio kiekį ir užkertančių kelią kraujotakos sistemos ligoms, yra statinai – jie leidžia gyventi ilgiau, taip pat jų šalutinis poveikis yra mažiausias, palyginti su kitais medikamentais, skirtais kraujotakos ligoms gydyti.
Siekiant tinkamai pasirūpinti savo sveikata, prof. J. Čelutkienė kiekvienam 40–60 metų gyventojui rekomenduoja apsilankyti pas šeimos gydytoją ir sudalyvauti nemokamoje ŠKL prevencinėje programoje.
„Jos metu šeimos gydytojas daugiau dėmesio skirs pacientui, atliks tokius tyrimus, kaip lipidograma, elektrokardiograma, nustatys gliukozės ir kreatinino koncentraciją kraujyje. Pagal tyrimų rezultatus bus įvertinta paciento rizika sirgti ŠKL, nuo kurios priklausys paciento dalyvavimo programoje planas. Tai, mano nuomone, yra efektyviausias patarimas, kurį galiu duoti žmonėms, norintiems išvengti infarktų, insultų ir ankstyvos mirties“, – pabrėžia profesorė.
