Nors virusai nėra nauja mokslo tyrinėjimo šaka, koronaviruso pandemija padėjo geriau suprasti sveikatos trapumą. Kol pasaulis kovoja su pastaruoju virusu, kitas – žudo kiaules, šernus, kelia didelį pavojų visam kiaulininkystės sektoriui ir apsunkina medžiotojų veiklą. Praėjus daugiau kaip septyneriems metams nuo pirmojo užfiksuoto afrikinio kiaulių maro (AKM) atvejo Lietuvoje, kiaulių augintojai atsipūsti negali – ligą sukeliančius virusus šalyje vis dar platina šernai.
Skaičiuojama patirtis
Remiantis šių metų VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro duomenimis, Lietuvoje smulkiuose ir stambiuose ūkiuose bendrai sudėjus laikoma kiek daugiau nei 580 tūkst. kiaulių.
Praėjusiais metais buvo eksportuota apie 155 tūkst. gyvų kiaulių, skirtų skerdimui. Prognozuojama, jog šių metų kiaulių skerdimas, įskaitant jų išvežimą ir įvežimą, sieks apie 220 tūkst. vienetų. Visgi, menkiausia rizika dėl padidėjusios kiaulėms mirtinos virusinės infekcijos gali sukelti didelius nuostolius ne tik kiaulininkystės sektoriui, bet ir šalies ekonomikai.
Afrikinio kiaulių maro ligos pavadinimas Lietuvoje minimas kasmet nuo 2014 metų, kai buvo užfiksuoti pirmieji šernų užsikrėtimai. Anot valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos skelbiamos informacijos, Lietuvoje iki 2021 metų dėl AKM buvo sunaikinta 141 ūkis, kuriame auginta apie 75,6 tūkst. kiaulių.
Nors kol kas nenustatytas nei vienas AKM ligos protrūkis Lietuvos kiaulių augintojų ūkiuose, tačiau rizikų užsikrėsti nemažėja, mat liga yra plačiai išplitusi miškuose, tarp šernų. Neramina ir padėtis kaimyninėse šalyse, ypač šiaurinėje Lenkijoje, kur registruojama vis daugiau protrūkio atvejų.
Nugaišę šernai kelia didžiausią susirūpinimą
„Dar sunku prognozuoti, ar šie metai bus tie, kai pagaliau būsime šalis, neturinti AKM ligos protrūkių kiaulių ūkiuose. Tačiau akivaizdu, kad kol Lietuvoje bus AKM liga užsikrėtusių šernų, tol išliks didelė šios ligos virusų patekimo į kiaulių ūkius rizika ir suvaržymai medžiotojams.
Dėl šios ligos sumažėjus šernų populiacijai, nuo AKM nugaišusių šernų gaišenos yra vienas svarbiausių šios viruso plitimo šaltinių dėl kurių atsigaunančiose šernų bandose vėl gali prasidėti masiški gaišimai ir virusų plitimas. Todėl norint Lietuvoje išnaikinti šią ligą, reikia bendro medžiotojų, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos, Žemės ūkio ir Aplinkos ministerijų sutarimo kaip kovoti su šią liga, kuris motyvuotų medžiotojus ar kitus dalyvius ieškant ir tinkamai sunaikinant šernų gaišenas.
Šiemet Lietuvoje ženkliai mažėja AKM užkrėstų tiek sumedžiotų šernų, tiek jų gaišenų. Iki šios dienos šiais metais patvirtinti 119 afrikinio kiaulių maro atvejai šernuose. Tai yra gera proga išnaikinti arba bent sumažinti iki minimumo šios ligos plitimą, nes remiantis moksliniais tyrimų metu atliktais modeliavimo duomenimis, daugiau kaip pusę visų šernų AKM užsikrėtimų gali įvykti dėl jų kontakto su šernų gaišenomis.
Labai svarbu atminti, jog nieko nėra paprasčiau kaip „nepastebėti“ bei ignoruoti šerno gaišenos miške, o būtent jų suradimas ir tinkamas likvidavimas yra viena esminių prevencinių priemonių kontroliuojant AKM plitimą“, – pabrėžia Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Veterinarijos akademijos, profesorius Alvydas Malakauskas.
Aptikimas. Pranešimas. Prevencija.
Kadangi AKM protrūkio pasekmės gali būti itin skaudžios, norint sustabdyti šios pavojingos ligos plitimą kiaulių ir šernų tarpe, svarbu laiku aptikti ligos atvejus, pranešti apie juos VMVT ir imtis reikalingų prevencinių priemonių.
„Biologinio saugumo reikalavimų laikymasis – viena efektyviausių turimų priemonių kovojant su AKM viruso patekimu ir į kiaulių ūkius, ir su medžiokle susijusiose veiklose. Vien tik drabužių, avalynės pakeitimas bei dezinfekcija tiek prižiūrint kiaules, tiek ir medžioklės metu padės neskleisti viruso užkrato“, – pabrėžė profesorius Alvydas Malakauskas, praėjusią savaitę vykusiuose virtualiuose mokymuose, skirtuose informuoti kiaulių augintojus ir medžiotojus apie išliekančią AKM grėsmę šalyje.
Daugiau informacijos apie tai, kaip atpažinti ir išvengti AKM rasite svetainėje šiuo adresu: www.efsa.europa.eu/StopASF
Pranešimas spaudai
