Valstybinių miškų urėdijos miškininkai per pastarąsias tris dienas gesinti miško gaisrų skubėjo net 7 kartus – iš viso miškuose išdegė 0,68 ha. Gaisrai savaitgalį ir vakar buvo gesinti Varėnos, Joniškio, Švenčionėlių, Dubravos ir Kretingos regioniniuose padaliniuose.
„Visoje Lietuvoje šiuo metu paskelbta III gaisringumo klasė, pietų Lietuvoje – IV, todėl neatsargus elgesys miške, numesta nuorūka ar palikta laužavietė gali sukelti itin skaudžias pasekmes. Padažnėję gaisrai miškuose gali būti susiję su į mišką suplūdusiais grybautojais ir uogautojais. Deja, vis dar pasitaiko ir tyčinių miškų padegimo atvejų.
Mūsų miškininkams vakar vakare Juodkrantės girininkijoje laiku pastebėjus ir užgesinus ugnį, pavyko išvengti daug skaudesnės nelaimės. Visi dar prisimename 2006 metų penkias dienas trukusį Kuršių nerijos gaisrą, kurio metu sudegė apie 235 ha miško – Lietuvoje esant tokiai gaisringumo klasei kaip šiuo metu, iki tokios skaudžios nelaimės – vos vienas žingsnis“, – sakė Valstybinių miškų urėdijos vadovas Valdas Kaubrė.
Miškininkai perspėja – nors pastarosiomis dienomis lijo, gaisrų pavojus miškuose išlieka realus.
Šiais metais, iki liepos 21 d., Lietuvos miškuose užregistruota 115 miško gaisrų 55,13 ha plote, iš jų 47 miško gaisrai privačiuose miškuose 29,58 ha plote (2019 metais tuo pačiu laikotarpiu šalyje buvo užregistruota 256 miško gaisrai 196,97 ha plote). Regioninių padalinių priešgaisrinės komandos bei miškų pareigūnai pagal gautus pranešimus apie kilusius miško gaisrus, į gaisravietes buvo išvykę daugiau nei 370 kartų.
Nuo pavasario, kai tik prasideda gaisrams kilti palankus laikotarpis, Lietuvos miškus stebi Valstybinių miškų urėdijos antžeminė automatinė miško gaisrų stebėjimo sistema, kuri operatyviai užfiksuoja dūmus – prie monitorių pasikeisdama budi apie 50 žmonių komanda. Taip pat pasiruošusios gesinti kilusius miško gaisrus budi 57 Valstybinių miškų urėdijos priešgaisrinės komandos, sudarytos iš papildomai samdomų apie 250 darbuotojų. Apie 300 specialistų pajėgos sudaro rezervines komandas, kurios mobilizuojamos esant didesniems gaisrams, dar 30 žmonių nuolatos budi priešgaisriniuose bokštuose.
Valstybinių miškų urėdija įsigijo ir 23 naujus padidinto pravažumo automobilius, skirtus miško gaisrams gesinti, kuriuose sumontuotos 300 litrų vandens talpyklos – tokių visureigių iš viso visoje Lietuvoje yra 38, darbui paruoštos dar 20 vandens cisternų ir 61 priešgaisrinis automobilis.
Valstybinių miškų urėdijos miškininkai įspėja, kad privalu laikytis lankymosi miške taisyklių ir priešgaisrinės apsaugos reikalavimų, nes daugiau kaip 90 proc. miško gaisrų kyla dėl neatsargaus žmonių elgesio:
- nemėtykite neužgesintų degtukų, nuorūkų, nepalikite stiklo šukių;
- laužus kūrenti galima tik tam skirtose vietose, užkurtą laužą privaloma nuolatos prižiūrėti, išvykstant iš miško užgesinti jį užpilant žemėmis ar vandeniu, kol visiškai nustos rusenti.
Pamačius gaisrą užgesinti ugnį ir neleisti jai išplisti į didesnius plotus galima paprasčiausiomis priemonėmis: užplakant liepsną medžių šakomis, užtrypiant kojomis arba užkasant žemėmis, užpilant vandeniu. Visgi, jei matote, kad ugnies įveikti nepavyks, nedelsiant skambinkite bendruoju pagalbos telefonu 112 ir pasišalinkite ta kryptimi, iš kur pučia vėjas – negalima bėgti pavėjui.
Valstybinių miškų urėdijos informacija
